Į suvažiavimą susirinko nariai iš visų 60 savivaldybių, iš viso registravosi 94 delegatai. Specialiai iš Briuselio į posėdį atvyko Europos savivaldybių ir regionų tarybos (CEMR) atstovas Borisas Tonhauzeris (Boris Tonhauser), suvažiavime taip pat dalyvavo ministerijų vadovai ir jų atstovai, Seimo komitetų pirmininkai, kandidatai į Europos Parlamento rinkimus bei kiti svečiai.
ELTA primena, jog 20-asis visuotinis LSA suvažiavimas surengtas vietos savivaldai Lietuvoje švenčiant 95-erių metų sukaktį. Anot LSA prezidento Ričardo Malinausko, simboliška, kad renginys organizuotas būtent Kaune, nes čia įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai. Ta proga Vytauto Didžiojo universiteto atstovė dr. Aistė Lazauskienė skaitė pranešimą tema "Vietos demokratijos pradžia: savivaldybių rinkimai Pirmojoje Lietuvos Respublikoje".
"Vietos savivalda, kaip demokratinės valstybės santvarkos pagrindas, yra svarbi mūsų demokratijos sudėtinė dalis. Džiaugiuosi, kad šiandien Kauno savivalda, turinti gilias tradicijas, toliau sėkmingai žengia demokratijos keliu. Tikiuosi, jog XX Lietuvos savivaldybių asociacijos narių suvažiavime priimti sprendimai pagerins savivaldybių darbą ir veiklą bei atkreips Vyriausybės dėmesį į vietos savivaldos problemas", - teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Kad būtina didinti savivaldybių savarankiškumą ir joms suteikti vis daugiau galių, suvažiavime kalbėjo ne tik LSA atstovai, bet ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė.
"Savivaldybių pagrindinis tikslas - tarnauti žmogui. Meras ir taryba yra atsakingi už viską, kas vyksta savivaldoje. Kad galima savivalda pasitikėti ir perduoti jai vis daugiau savarankiškųjų funkcijų, parodė socialinių išmokų mokėjimo perdavimo pačioms savivaldybėms pavyzdys", - teigė V. Baltraitienė. Tiesa, garantijų, kad ir ateityje savivaldybių sutaupytos socialinių išmokų mokėjimo lėšos bus joms paliekamos finansuoti kitoms savivaldos reikmėms, parlamentarė negalėjo patvirtinti.
Pasak Kauno mero, savivaldybės gauna vos per 60 procentų gyventojų pajamų mokesčių, kurie "sukrenta į bendrą katilą", o paskui Mokesčių inspekcija seikėja dalimis lėšas savivaldybėms. Šios, beje, net nežino, kiek konkrečiai pinigų surinkta iš jų teritorijose gyvenančių žmonių. Tiesa, teoriškai "tik jaučia" apytikrius kiekius - kuo daugiau darbo vietų yra, tuo daugiau mokesčių sumoka dirbantys gyventojai.
"Norisi, kad grįžtų prieškrizinis laikotarpis, ir savivaldybės gautų lėšų daugiau. Ir kad jų kiekis būtų labiau susijęs su dirbančių savivaldybės gyventojų skaičiumi. Tuomet ir savivaldybės turėtų geresnę paskatą kurti kuo daugiau darbo vietų, pagal galimybes skatinti darbo vietas kuriantį verslą", - naujienų agentūrai ELTA po suvažiavimo sakė Kauno miesto meras A. Kupčinskas.
