Apklausos rezultatai parodė, kad palankiai ekosistemos augimą bei jos dalyvius vertina didžioji dalis Lietuvos startuolių, net 58 proc. Tačiau nepaisant teigiamo vertinimo, Lietuvoje startuoliai nestokoja iššūkių, o kaip pagrindines kliūtis verslui vystytis jie įvardina: finansų stoką (42 proc.), verslo reguliavimą (26 proc.) ir talentų trūkumą (22 proc.).
„Kasmet augimo rekordus mušanti Lietuvos startuolių ekosistema tampa vis stipresnė ir reikšmingesnė ne tik šalies, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Siekiant išlaikyti šį tempą ir reaguodama į startuolių poreikius, Ekonomikos ir inovacijų ministerija praėjusiais metais įgyvendino nemažai priemonių, kurios startuoliams suteiks daugiau finansavimo galimybių ir pagerins reguliacinę aplinką“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis.
Pasak M. Skuodžio, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva praėjusiais metais veiklą pradėjo vykdyti 2 nauji akseleravimo fondai, kurie kartu su kitais rizikos kapitalo fondais prisidėjo prie investicinės aplinkos gerinimo ankstyvojo etapo startuoliams Lietuvoje. Taip pat nuo šių metų pradžios įsigaliojo Pelno mokesčio įstatymo pakeitimas, suteikiantis Lietuvos ir užsienio investuotojams galimybę lanksčiau investuoti į startuolius. Be to, įsigaliojo ir patrauklesnis opcionų apmokestinimas, kuris leis startuoliams lengviau išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus dalį jiems tenkančio atlyginimo išmokėti opcionais.
Viceministro teigimu, ypač svarbu išnaudoti šalies potencialą ir skirti daugiau dėmesio naujų talentų, jų verslumo ir kompetencijų, ugdymui dar mokyklose ir universitetuose.
Iššūkiai skirtingais startuolių brandos etapais
Skirtinguose startuolio vystymo etapuose įmonės susiduria su skirtingomis problemomis, tai parodė ir startuolių apklausos rezultatai: pirmaisiais startuolio veiklos metais didžiausias iššūkis yra finansinių išteklių trūkumas, o 3-5 metų startuoliui aktualus tampa talentų pritraukimas. Vėlesnėse startuolių stadijose įmonėms pradeda rūpėti verslo reguliavimo iššūkiai.
„Šias tendencijas gerai jaučiame ir kasdien dirbdami, konsultuodami startuolius. Dėl didelės rizikos bankai startuolių kūrėjams veiklos pradžiai neskolina pinigų, o investuotojai taip pat nori investuoti į startuolius, sukūrusius bent prototipą, turinčius aiškų suvokimą apie veiklą ir rinką, net pirmuosius klientus. Svarbu ir tai, kad norint sukurti aukštos pridėtinės vertės technologinį produktą reikia pritraukti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos, specifinę patirtį turinčius darbuotojus, kurie startuoliams kainuoja brangiai. Bandant palengvinti šią situaciją, praėjusiais metais Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva startavo 2 nauji akseleravimo fondai, investuojantys į ankstyvos stadijos startuolius. Džiaugiamės, kad vis daugiau į startuolius Lietuvoje investuoja ir verslo angelai. Vėlesniuose etapuose, pritraukus investicijų veiklos plėtrai, susiduriama su darbuotojų samdos klausimais, ypatingai informacinių technologijų specialistų, kurių trūkumą taip pat stebi ir skelbia visos pasaulio šalys“, – teigia VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinio „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė.
Moteris įkūrėjų komandoje padidina tikimybę pritraukti investiciją
Apklausos duomenimis, pirmųjų investicijų pritraukimui itin svarbu komandos įkūrėjų sudėtis ir jos narių skaičius. Pastebima, kad pirmąsias investicijas lengviau pritraukia startuoliai, kurių pradinėje komandoje yra daugiau nei 2 nariai, taip pat pastebima, kad daugiau investicijų yra pritraukę startuoliai, kurių įkūrėjų tarpe yra bent viena moteris.
Lietuvos startuolių pasiteiravus apie pritraukiamas investicijas, 43 proc. jų nurodė, kad yra pritraukę investicijas, 29 proc. startuolių neketina ieškoti investicijų ateityje, o 28 proc. inovatyvių verslų šiuo metu bando pritraukti papildomą finansavimą veiklos vystymui. Šiuo metu finansavimo ieškančių Lietuvos startuolių didžioji dalis (37 proc.) nori pritraukti 101-500 tūkst. eurų investicijas, o 28 proc. startuolių ketina pritraukti dar didesnes investicijas – nuo 501 tūkst. iki 1 mln. Eur ir daugiau.
Kaip rodo apklausos rezultatai, dažniausiai pirmąsias investicijas ankstyvosios stadijos startuoliai pritraukia iš akseleravimo programų, Lietuvos verslo angelai ir Lietuvos rizikos kapitalo fondai į startuolius pradeda investuoti jiems truputį paaugus, o investicijos prasideda nuo 100 tūkst. Eur. Apklausa rodo, kad nuo 500 tūkst. į vyresnius startuolius dažniausiai pradeda investuoti užsienio verslo angelai, o nuo 1 mln. Eur – užsienio rizikos kapitalo fondai.
2019 metų pabaigoje „Startup Lithuania“ užsakymu reprezentatyvią Lietuvos startuolių apklausą atliko tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Iš viso buvo apklaustas 181 Lietuvoje veiklą vykdantis startuolis.
