Tai patvirtina ir Lietuvos banko skelbiami duomenys – kaip rodo šalies namų ūkių likvidaus finansinio turto duomenys, nuo 2004 iki 2019 m. trečiojo ketvirčio šis turtas padidėjo 5,7 karto iki 23,3 mlrd. eurų. 2019 m. trečiąjį ketvirtį didžiausią dalį – 72 proc. šiame turte sudarė indėliuose ir grynaisiais pinigais gyventojų laikomos lėšos: jos siekė 16,7 mlrd. eurų ir nuo 2004 m. išaugo 4,9 karto (2004 m. buvo 3,4 mlrd. eurų ir siekė 84,6 proc. viso šio turto).

„Stebint pastarojo dvidešimtmečio Lietuvos ekonomikos tendencijas matyti, kad šalyje, išskyrus krizės laikotarpį, nuosekliai augo vidutinis atlyginimas ir gyventojų finansinis turtas. Tuo pačiu laikotarpiu stebima ir vidutinė 2,4 proc. per metus siekianti infliacija, kuri kasmet „suvalgo“ dalį gyventojų uždirbtų pinigų, jei jie laikomi grąžos negeneruojančiose priemonėse. Deja, bet šiai dienai vis dar matyti per mažai ženklų, kad gyventojai investuoja ar planuotų investuoti savo uždirbtus pinigus taip, kad jie kurtų didesnę nei infliacija vertę“, – sakė Vaidotas Rūkas, „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas. Pasak jo, svarbu įvertinti tai, kad net ir nedidelė infliacija ilgalaikiu laikotarpiu gali turėti didelę neigiamą įtaką neinvestuotoms santaupoms, ypač, jei taip taupoma tokiam ilgalaikiam tikslui kaip pensija.

Lietuvos gyventojų taupymo įpročiai iš esmės skiriasi ir nuo Europos. 2017 m. Europos fondų ir turto valdymo asociacijos duomenimis, 36 proc. Europos (ES šalių, nevertinant Baltijos šalių) namų ūkių finansinio turto buvo laikoma grynaisiais ir indėliuose, o Lietuvoje – dvigubai daugiau, net 72 proc. Apie 10 proc. gyventojų lėšų Europoje buvo investuota į investicinius fondus, o Lietuvoje – tik apie 3 proc. Draudimo priemonėse ir pensijų fonduose europiečiai laikė beveik 46 proc. finansinio turto, Lietuvoje 2017 m. pabaigoje pensijų fonduose buvo 15 proc. gyventojų finansinio turto, o 4 proc. – gyvybės draudimo ir anuiteto įsipareigojimuose.

Atlyginimai augo, kainos – taip pat

„Akivaizdu, kad kylant ekonomikai, per pastarąjį dvidešimtmetį dauguma prekių ir paslaugų Lietuvoje brango, tuo pačiu keitėsi ir gyventojų išlaidų pasiskirstymas. Jei prieš 20 metų vidutinis vartotojas maistui ir gėrimams skyrė per 40 proc. atlyginimo, tai 2019 m. pabaigoje ši dalis buvo beveik dvigubai mažesnė, o vartotojai didesnę pajamų dalį skyrė sveikatai, poilsiui ir kultūrai bei kitoms paslaugoms“, – sakė V. Rūkas.

Jo teigimu, visgi, pastaruosius dvidešimt metų didėjo ir pajamos, o tai yra bene palankiausia proga taupyti. „Tokiais laikotarpiais būtina pasirūpinti ir uždirbtų pinigų apsauga nuo infliacijos poveikio, nes neinvestuojami jie neišvengiamai nuvertėja“, - sakė V. Rūkas.

„Eurostat“ duomenimis, vidutinės šalies gyventojų pajamos „į rankas“ nuo 2000 m. iki 2018 metų išaugo 3,8 karto. 2000 m. jos nesiekė 200 eurų, o 2018-aisiais jau buvo 724 eurai. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis šalyje augo ir pernai – kaip skelbia Lietuvos statistikos departamentas, jis sudarė 822 eurus ir buvo 14,2 proc. didesnis nei 2018 m.

Per 10 metų pinigai gali nuvertėti apie 20 proc.

Pasak V. Rūko, žvelgiant į ateinantį dešimtmetį, galima pamodeliuoti kelis infliacijos poveikio scenarijus. „Atsižvelgiant į faktinę vidutinę metinę infliaciją 2000-2019 metais, po dešimt metų 100 eurų perkamoji galia Lietuvoje gali siekti 78,79 eurus arba 82,03 eurus, jei bus 2 proc. metinė infliacija, į kurią orientuojasi Europos centrinis bankas“, – sakė V. Rūkas. Tai reiškia, kad pirmuoju atveju 100 eurų nuvertės 21,2 proc., o antruoju – 18 proc.

Tuo tarpu praėjusių metų pabaigoje INVL inicijuotas tyrimas parodė, kad gyventojai infliacijos poveikį savo turimiems pinigams įsivaizduoja gana skirtingai. Jų manymu, esant įprastoms ekonomikos sąlygoms, per 10 metų jų pinigai gali nuvertėti nuo mažiau nei 5 proc. (taip atsakė 8 proc. respondentų), iki 5-10 proc. ar 15-20 proc. (po 18 proc. respondentų), 10-15 proc. (21 proc. respondentų), ir iki daugiau kaip 20 proc. (tokį atsakymą rinkosi 19 proc. apklaustųjų). 16 proc. gyventojų sakė nežinantys, kaip per 10 metų keisis jų turimų pinigų vertė.

„Galime daryti išvadą, kad gyventojai neturi vieningos nuomonės dėl galimo ilgalaikio infliacijos poveikio ir tik 37 proc. respondentų vertinimas yra artimas galimai faktinei infliacijos įtakai pinigų vertei, kuri per 10 metų galėtų siekti apie 20 proc.“, – sakė dr. Dalia Kolmatsui, „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė.

Išėjus į pensiją kainos bus kitokios

Kaip parodė tyrimas, nepaisant manymo, jog uždirbti pinigai daugiau ar mažiau nuvertės, dauguma respondentų laiko pinigus grąžos negeneruojančiose priemonėse. Net 53 proc. žmonių juos teigė laikantys einamojoje sąskaitoje, 36 proc. saugo patys, o indėlyje – 28 procentai. Investavę pinigus teigė vos 11 proc. apklaustųjų, 4 proc. atsakė, kad juos yra paskolinę.

„Gaila, tačiau tenka konstatuoti, kad šalies gyventojai nesirūpina savo finansine ateitimi. Laikydami uždirbtus pinigus namuose ar sąskaitoje, greičiausiai mano, kad jų pinigai yra saugūs, tačiau neįvertina fakto, kad laikui bėgant, o ypač ilgesniu, daugiau kaip 10 metų laikotarpiu, pinigai gali prarasti savo vertę. Tokiu būdu atėjus pensijai galiausiai gali paaiškėti, kad jų ilgai taupyti, bet niekur neinvestuoti pinigai, yra verti gerokai mažiau nei buvo tikėtasi“, – sakė D. Kolmatsui.

Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad pinigų verte būtina rūpintis ir dėl to, kad po keliasdešimt metų išėjus į pensiją, tikėtina, kainos bus visiškai kitokios – augant ekonomikai, jos taip pat išaugs. Tad tam pačiam daiktui įsigyti reiks visiškai kitos sumos. „Tai atsispindi ir „Sodros“ prognozuojamos pensijos skaičiuoklėje – ji rodo, kad galimai gausime pakankamai didelę pensiją vien iš „Sodros“, tačiau realybėje jos vertė bus žymiai mažesnė“, - sakė D. Kolmatsui.

Pavyzdžiui, vidutinį atlyginimą dabar uždirbantis 20 metų vyras, gali pensijoje tikėtis 1635 eurų prognozuojamos išmokos vien iš „Sodros“. Tačiau realybėje, jei įvertinsime galimą infliacijos įtaką, pavyzdžiui, 2 proc. galimą metinę infliaciją, 2065 metais 1635 eurų sumos perkamoji galia sumažės 59 proc. ir bus vos 670,67 eurų. Be to, šiuo metu gana solidi 1 635 eurų suma tuo metu sudarys vos 30,8 proc. prognozuojamo tuometinio atlyginimo.

Padėti kaupti pensijai galėtų ir darbdaviai

„Taigi, infliacija turėtų būti viena iš svarbių paskatų, kodėl iš anksto turėtume pasirūpinti bene didžiausiu finansiniu ateities tikslu – kaupimu pensijai, be to, pasirinkti veiksmingas taupymo priemones. Skaičiuojama, kad taupant „Sodroje“ ir antros pakopos pensijų fonde, pensijoje galima tikėtis 40-50 proc. iki tol gautų pajamų siekiančios išmokos. Tuo tarpu norint užsitikrinti kokybišką pragyvenimą senatvėje, išėję į pensiją gyventojai turėtų gauti apie 80 proc. iki tol gautų pajamų“, - sakė D. Kolmatsui.

Šio tikslo galima pasiekti kaupiant papildomai pensijai trečios pakopos fonduose. Naujausias, šių metų sausį „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas rodo, kad kainų didėjimas motyvuotų kaupti šioje pakopoje apie trečdalį tokiu būdu nekaupiančių gyventojų, jei jie turėtų palankias sąlygas taupyti: papildomų lėšų, darbdavio paskatą ir pan. „Ir nors vis daugėja kaupiančių ir antros, ir trečios pakopos pensijų fonduose, tačiau ši gyventojų dalis kol kas yra mažoka“, - sakė D. Kolmatsui.

Taupymas trečiojoje pakopoje parankus tuo, kad galima rinktis ne tik kelis fondus, bet ir taupymo dažnumą bei įmokų dydį. Be to, prie taupymo trečioje pakopoje gali prisidėti ir darbdaviai, o tai naudinga abiem pusėms. Lyginant tokias darbuotojų skatinimo priemones kaip priedas prie atlyginimo ir darbdavio pensijų įmoka, darbuotojo į pensijų fondą gaunama įmoka gali būti didesnė net 68 proc. nei „į rankas“ išmokamas priedas prie atlyginimo. Toks efektas gaunamas dėl darbdavio įmokoms į pensijų fondus taikomų mokesčių lengvatų.

Pensijų fondų grąža – didesnė nei infliacija

„Akivaizdu, kad savo turtą visi norime „įdarbinti“ efektyviai. Siekiant ilgalaikių tikslų, ypač tokių kaip taupymas pensijai, kas paprastai trunka keliasdešimt metų, rekomenduojama įvertinti finansinių priemonių ilgalaikį uždarbį ir įvertinti jo santykį su infliacija“, - sakė D. Kolmatsui.

Bendrovė apskaičiavo atskirų šalies pensijų fondų kategorijų, infliacijos bei investicijų į būstą vidutinį metinį uždarbį nuo 2004 m., kai pradėjo veikti pensijų fondai. Rezultatai parodė, kad jei vidutinė metinė infliacija šalyje 2004-2019 m. buvo 2,9 proc., tai į akcijas investavę antros pakopos pensijų fondai, kuriuose rekomenduojama kaupti jauniausiems fondų dalyviams ir daryti tai ilgiausią laiką, generavo vidutinę metinę 7,2 proc. grąžą.

Vidutinės akcijų dalies antros pakopos pensijų fondai – 4,7 proc., o mažos akcijų dalies antros pakopos pensijų fondai – 4 proc. grąžą. D. Kolmatsui teigimu, tai rodo, kad visų pensijų fondų vidutinė grąža sugebėjo kompensuoti infliaciją nuo 2004 metų. Tuo tarpu investicijų į būstą grąža per tą patį laiką siekė 5,5 proc. per metus.

„INVL Asset Management“ priklauso vienai pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“. Šios grupės įmonės valdo pensijų ir investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius bei kitas finansines priemones. Joms daugiau kaip 200 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo virš 1 mlrd. eurų vertės turto.