Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos Respublikos Seimo narys, Mišrios Seimo narių grupės frakcijos seniūnas Andrius Mazuronis ironizavo, kad nuo neprotingos tabako reguliavimo politikos pasekmių neapsaugos ir griežčiausia sienos apsaugos politika. „Mes galim statyti kokias norim sienas, galim statyti sieną kaip Donaldas Trumpas, bet kontrabanda, jei tabako reguliavimo ir mokestinė politika išliks tokia pat, kaip dabar, visada bus” – sakė A. Mazuronis.
Paprašytas įvertinti praeitus metus ir Muitinės departamento aprūpinimą kovai su tabako kontrabanda, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas pripažino, kad šiuo metu aprūpinimas – nepakankamas. „Šiandien neturime nė vienos stacionarios rentgeno sistemos. Vis dėlto, kitais metais, bendradarbiaudami su „Lietuvos geležinkeliais“ planuojame Kenos geležinkelio poste įrengti stacionarią rentgeno paieškos sistemą. Daug vilčių dedame į naują finansinės perspektyvą, kurioje, tikėtina, bus numatytos investicijos būtent šiam aprūpinimui“ – sakė V. Paigozinas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas, Seimo narys Jonas Jarutis vertindamas praėjusius metus paantrino, teigdamas, kad Lietuva turi apie tūkstantį kilometrų sienos su ne Europos Sąjungos šalimis, kurios kelia iššūkių. „Muitinė daugiausia sulaikė tokius kontrabandininkus, kurie vežė kontrabandą sunkvežimiais ir pan. Bet yra ir smulkūs kontrabandininkai, kurie taip pat sudaro žymią dalį kontrabandos“ – sakė J. Jarutis.
Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas, vertindamas praėjusius metus tabako rinkai bei reguliavimo naujoves apgailestavo, kad, nepaisant ekonominio pakilimo, nelegalios prekybos mastai per pastaruosius metus vis tiek padidėjo, o investicijos į sienos apsaugą, nepaisant ekonominės gerovės, nepadidėjo.
Tabako gamintojų asociacijos vadovas kritikavo ir tai, kad priimant naujus įstatymo pakeitimus nevertinama jau esamo reguliavimo poveikis ir jo rezultatai.
Didžiausia problema išlieka Baltarusija
Muitinės departamento Generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas, apžvelgdamas nelegalios prekybos rinką pripažino, kad didžiausia Lietuvos problema išlieka Baltarusija. „Praėjusiais metais išsiskyrė ir Kaliningrado sritis, bet vertinant pačių cigarečių kilmę, virš aštuoniasdešimt procentų nelegalios rinkos sudaro Baltarusijoje pagaminti gaminiai“ – sakė V. Paigozinas.
Paklaustas, ar Lietuva bendradarbiauja su Baltarusija siekiant užkardyti kontrabandą iš šios šalies, V. Paigozinas buvo skeptiškas. „ „Nemano“ cigarečių fabrikas yra ketvirtas – penktas pagal sumokamų mokesčių kiekį Baltarusijoje, todėl negalime tikėtis didelio bendradarbiavimo su Baltarusija” – sakė Muitinės departamento atstovas V. Paigozinas.
Paklaustas, kiek kontrabandos yra sulaikoma, Muitinės departamento atstovas teigė, kad laikoma, jog rezultatai yra geri, jei yra sulaikoma 10 – 15 proc. visos nelegalios rinkos.
Penki scenarijai Lietuvai po mėtinių cigarečių draudimo
Paklaustas apie nuo gegužės 20 d. įsigaliosiantį mentolio skonio ir kvapo draudimą, Muitinės departamento Generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas neįžvelgė didelės tragedijos dėl mentolio skonio ir kvapo cigarečių draudimo.
„Preliminariai vertinam situaciją, kad mėtines cigaretes vartoja visiškai kitų pajamų žmonės, todėl neaišku, ar tų pajamų žmonės pereis prie nelegalios rinkos, ar ieškos legalių alternatyvų. Nemanome, kad tam tikros socialinės padėties žmonės ims ieškoti nelegalių alternatyvų turguose ar pan.“ - sakė V. Paigozinas.
Paprašytas apibendrinti naujai atsirasiančio mėtinių cigarečių draudimo poveikį Lietuvai, Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vadovas Arnas Neverauskas nubrėžė penkis galimus scenarijus.
„Pirmas scenarijus – dvidešimt procentų Lietuvos tabako rinkos, kuri rūko mėtines cigaretes, nusprendžia mesti rūkyti. Mažai tikėtina.
Antras scenarijus – žmonės pereina prie beskonių cigarečių. Realesnis, bet turbūt irgi mažai tikėtinas scenarijus.
Trečias, realesnis scenarijus, kad mūsų atsiradusią skylę rinkoje užpildys kaimynai baltarusiai.
Ketvirtas - daugėjant pigių skrydžių į Lvovą, Kijevą, Sankt Peterburgą ir kitur, vartotojai tiesiog apsirūpins tokiomis cigaretėmis patys.
Na, ir galiausiai, penktas scenarijus – bus pereita prie legalių alternatyvų – elektroninių cigarečių ir kitų alternatyvų (kol skoniai dar neuždrausti)“ – vardijo Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdomasis direktorius A. Neverauskas.