"Yra ruošiamas stabilizavimo planas, vyko tam tikri pasitarimai ir Pabradės mokymų centre, yra surašytos priemonės, kokie įstatymai turėtų būti keičiami, bet mes apie tai viešai kol kas nediskutuojame. Yra numatyti scenarijai, kaip turėtų elgtis ministerijos arba valstybės įmonės, į kokį darbo režimą pereina Vyriausybė. Tai yra svarstoma, ir tikimės, kad kai kurie teisės aktai bus pateikti Seimui", - sakė A. Butkevičius pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo.
Vyriausybės vadovas teigė, kad Ūkio, Finansų ir Užsienio reikalų ministerijoms yra pavesta stebėti situaciją, susijusią su ekonominėmis grėsmėmis ir, remiantis gauta informacija, toliau yra priimami reikalingi sprendimai.
"Yra ir Pasaulio banko vertinimas, kad jei situacija aštrėtų dėl Ukrainoje vykstančių procesų ir Rusijos tam tikro elgesio, tai labiausiai nukentėtų Lietuva. Bet mes šitą situaciją stebime, vertiname ir dėl to stipriai pradėjome dirbti su naujų rinkų paieška", - sakė A. Butkevičius.
Neslūgstanti įtampa tarp Ukrainos ir Rusijos bei stojanti pastarosios šalies ekonomika turės tik nedidelį poveikį ūkio aktyvumui Lietuvoje, o recesijos Rusijoje padarinius labiau gali pajusti tik transporto sektorius, prognozuoja Lietuvos bankas.
Vos prieš pusmetį Rusijai buvo prognozuojamas 3 proc. BVP augimas, dabar ekonomistai tvirtina, kad Rusijos ūkio augimas per metus visiškai išsikvėps ir bus artimas nuliui.
Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimais, 1 proc. punkto Rusijos BVP plėtros sulėtėjimas lemia 0,3 proc. punkto mažesnį Lietuvos ekonominį augimą.
"Jei įvyktų nepalankusis scenarijus, pavyzdžiui, kitąmet įvyktų 5 proc. Rusijos ekonomikos kritimas, tai Lietuvai reikštų maždaug -1,5 proc. punkto nuo šalies ūkio augimo", - skaičiuoja Lietuvos banko ekonomikos ir finansų tarnybos direktorė Rūta Rodzko.
