Penktadienį pas sostinės merą Artūrą Zuoką vykusiame Investicinių projektų pasitarime Vilniaus miesto savivaldybės administracijai SĮ "Vilniaus planas" pristatė vienų žymiausių bei seniausių Vilniuje ir visoje Lietuvoje "Rasų" kapinių restauravimą ir atnaujinimą, nutarta kitų metų pradžioje rengti techninį kapinių tvarkymo projektą.
"Yra parengtas nemenkas tiriamasis darbas, nes 263 antkapiai ir paminklai yra įtraukti į paveldo registrą. Šiuo metu ruošiama koncepcija, o vėliau - ir techninis projektas, kaip būtų galima tas kapines sutvarkyti, nes jos yra šiek tiek apleistos", - naujienų agentūrai ELTA sakė Vilniaus tarybos narys Jonas Juodka.
Pasak jo, parengus techninį projektą, dėl galimo finansavimo gavimo planuojama kreiptis paramos į ES struktūrinius fondus, tarpininkaujant Kultūros ministerijai.
"Šiam momentui pati koncepcija, kuri ruošiama, techninis projektas, kuris būtų ruošiamas kitų metų pradžioje, yra įvertintas 800 tūkst. litų, o sutvarkymo kaštai, kiek tai galėtų kainuoti - dabar yra labai sunku pasakyti. Bet, aišku, eina kalba apie 20, gal 30 mln. litų", -įvardijo J. Juodka.
Vilniaus miesto tarybos nario teigimu, didelės viltys dedamos į 2014-2020 m. ES struktūrines lėšas, skirtas urbanistiniams ir infrastruktūros sostinės projektams.
"Būtent, iš to tikimės gauti reikiamų lėšų kapinėms sutvarkyti",- tikino pašnekovas.
Anot J. Juodkos, kol kas Rasų kapinių tvarkymas yra tik "žalia" medžiaga, ruošiama koncepcija. Didžiausią nerimą kapinėse kelia šimtamečiai medžiai, eroziniai šlaitai. Šiuo metu jau sutvarkyta apie 15 proc. šimtamečių medžių.
"Vėliau, kai jau bus techninis projektas, bus galima atsakyti, kiek viskas kainuoja ir tai, aišku, turės tapti politiniu sprendimu", - neabejojo tarybos narys.
Rasų kapinės skaičiuoja jau trečią šimtmetį. Tai gyvas miesto istorijos paminklas ir muziejus po atviru dangumi, užimantis 15 hektarų plotą.
Senosiose Rasų kapinėse yra palaidota dešimtys žinomų žmonių - lietuvių tautos patriarchas daktaras Jonas Basanavičius, dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kovotojas dėl spaudos laisvės Povilas Višinskis, pirmojo legalaus lietuviško laikraščio "Vilniaus žinios" leidėjas ir redaktorius, inžinierius Petras Vileišis, pirmojo muziejaus Vilniuje steigėjas Eustachijus Tiškevičius, Vilniaus universiteto istorijos profesorius Joachimas Lelevelis, rašytojai Vincas Mykolaitis Putinas, Liudas Gira, Balys Sruoga, Petras Cvirka, dramaturgas Borisas Dauguvietis, kompozitorius Juozas Tallat-Kelpša, daug Vilniaus universiteto profesorių, mokslininkų, menininkų, visuomenės veikėjų. Rasų kapinėse yra ir Lenkijos maršalo, užėmusio Vilniaus kraštą, Juzefo Pilsudskio širdies kapavietė, kurią pamėgę lenkų turistai.
Rasų kapinės yra Vilniaus pietrytinėje dalyje, Rasų mikrorajone, Rasų-Ribiškių kalvyne. Tai vienos seniausių ir svarbiausių kapinių Lietuvoje.
Rasų kapinės yra dvejos: Senosios Rasos, įsteigtos 1796 metais (apie 1820 metus aptvertos mūro siena); jų viduryje pastatyta neogotikinė koplyčia (1841-1850 m.) su varpine (1888 m.), ir Naujosios Rasos (įkurtos po I pasaulinio karo už slėnio).
