Vilniaus miesto savivaldybės administracijai SĮ „Vilniaus planas" pristatys vienų žymiausių bei seniausių Vilniaus ir visos Lietuvos kapinių - Rasų - įvertinimą. Valdininkai ir politikai, išklausę informacijos, turės apsispręsti, ar rengti valstybės saugomo kultūros paveldo objekto - senųjų Vilniaus Rasų kapinių - investicinį projektą, tinkamą Europos Sąjungos struktūriniams fondams finansuoti.
„Rasų kapinių istorinė vertė yra puikiai žinoma. „Vilniaus planas" specialistai detaliai išanalizavo situaciją, po kurios pristatymo bus sprendžiama, kaip toliau elgtis, kokios apimties projektą siūlyti rengti", - sakė Vilniaus tarybos narys Jonas Juodka.
Rasų kapinės skaičiuoja jau trečią šimtmetį. Tai gyvas miesto istorijos paminklas ir muziejus po atviru dangumi, užimantis 15 hektarų plotą.
„Šiuo metu jos yra gana apleistos ir nepakankamai tvarkomos. Seni medžiai iškirsti, restauruotos kelios koplyčios bei antkapiai, atskiros kapavietės tvarkomos artimųjų arba valstybės lėšomis, bet daugelis seniausių antkapių ir paminklų griūva", - sakė J. Juodka.
Anot jo, kol kas nėra žinoma, nei kokios apimties darbai bus vykdomi, nei kiek jie kainuos.
„Situacija tik dabar pradeda aiškėti ir daugelis detalių dar nėra žinoma", - tvirtino Vilniaus tarybos narys.
Senosiose „Rasų kapinėse" yra palaidota dešimtys žinomų žmonių - lietuvių tautos patriarchas daktaras Jonas Basanavičius, dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kovotojas dėl spaudos laisvės Povilas Višinskis, pirmojo legalaus lietuviško laikraščio „Vilniaus žinios" leidėjas ir redaktorius, inžinierius Petras Vileišis, pirmojo muziejaus Vilniuje steigėjas Eustachijus Tiškevičius, Vilniaus universiteto istorijos profesorius Joachimas Lelevelis, rašytojai Vincas Mykolaitis Putinas, Liudas Gira, Balys Sruoga, Petras Cvirka, dramaturgas Borisas Dauguvietis, kompozitorius Juozas Tallat-Kelpša, daug Vilniaus universiteto profesorių, mokslininkų, menininkų, visuomenės veikėjų.
