D. Grybauskaitė teigė, kad pagrindinė priežastis, kodėl Visagino atominė elektrinė dar nėra pastatyta, yra politinės valios trūkumas. "Šis projektas iš principo būtų naudingas visam regionui, jeigu būtų politinė valia ir gebėjimas daryti tokį strateginį projektą. Šiuo metu aš nematau nei vieno, nei kito", - politinių debatų metu sakė Prezidentė.
Pasak socialdemokratų kandidato Z. Balčyčio, atominė energija dar ilgą laiką išliks ekonomiškai ekologiškai patraukliausia energijos rūšis. "Penkerius metus dirbau Europos Parlamento Energetikos komitete ir esu susipažinęs su visomis studijomis. Žinau, kad iki 2030 m. bet kuri energijos rūšis brangs. Reikalingos alternatyvios energijos rūšys. Bet ten irgi yra pasakyta, kad atominė energetika visada buvo ir išliks viena iš pigiausių ir draugiškiausių aplinkai energijos rūšių", - sakė jis.
Jo teigimu, yra įmanoma sudaryti galimybę, kad Visagino jėgainė taptų politiniu Europos Sąjungos (ES) projektu. "Esu įsitikinęs, kad galima įtikinti ES, kad tai būtų politinis projektas. Kaip kažkada pavyko įtikinti, kad "Rail Baltica" būtų ne ekonominis, o politinis projektas.(...) Lenkija iki šiol buvo aiškiai apsisprendusi nestatyti atominės elektrinės. Šių metų sausio 14 d. Lenkijos Vyriausybė nusprendė statyti du blokus", - teigė jis.
Vis dėlto D. Grybauskaitė prieštaravo Z. Balčyčiui, kad ES pripažins atominės elektrinės statybą politiniu projektu ir bent jau iš dalies finansuos jo įgyvendinimą. "To nebus niekada. Yra daug šalių, kurios kategoriškai prieš atominę energetiką. Todėl iliuzijų, kad bus galima gauti lėšų atominei energetikai iš ES, tikrai neturėkime ir neapgaudinėkime savęs. (...) Reikia daryti taip, kaip padarėme su Suskystintų dujų terminalu - patys apsisprendėme, patys statome ir patys turėsime. Ir atominės elektrinės projektą galime daryti patys su savo partneriais. (...) Bet nėra pradžios ir drąsos", - teigė D. Grybauskaitė.
Z. Balčytis prieštaravo Prezidentei ir teigė, kad galima susitarti su ES dėl Visagino atominės jėgainės projekto pripažinimo politiniu. Anot jo, net tos šalys, kurios nusiteikusios prieš branduolinę energiją, gali persigalvoti, suvokusios, kad jų ekonomikai atominė energetika būtų naudinga.
"Japonija po Fukušimos buvo priėmusi aiškius politinius sprendimus. Tačiau uždarius septynis reaktorius ir likus tik 50 reaktorių šalyje, jie pakeitė sprendimą. Jų ekonomika stoja ir jie turi užsitikrinti pigesnę energijos rūšį. (...) Jie stato nebe toje pačioje vietoje, bet atnaujina (atominės jėgainės projektą - ELTA). Vokietija moka 20 mlrd. eurų kiekvienais metais už tai, kad jie priėmė politinį sprendimą (atsisakyti atominės energijos - ELTA)", - sakė Z. Balčytis.
D. Grybauskaitė savo ruožtu laikėsi nuomonės, kad ES artimiausiais dešimtmečiais nefinansuos jokių projektų, susijusių su branduoline energetika. "Bet tai nieko nereiškia. Jeigu būtų valia, pasiryžimas ir žinios, to pakaktų, kad šalis pati susitvarkytų. Trūksta politinės valios ir gebėjimų. Politikai turi ne tik norėti, bet ir žinoti, kaip tvarkytis. Kol kas to nematyti", - apgailestavo Prezidentė.
Anot Z. Balčyčio, jo pozicija tokia - pateikti atominės elektrinės statybą ES kaip politinį projektą, o po to dar kartą atsiklausti Lietuvos gyventojų, įtikinus juos, kad atominė jėgainė - teisingas kelias Lietuvai.
