„Kviesti ar nekviesti – galutinę išvadą rašys ES institucijos, tačiau, Lietuvos banko vertinimu, priežasčių neigiamam sprendimui nebeliko" – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo teigimu, užfiksuoti rodikliai ir prognozuojama jų raida su saugia atsarga atitinka prognozuojamus konvergencijos kriterijus. Pasak V. Vasiliausko, „net jei sulauktume tam tikrų pastabų, šiandieniniai mūsų skaičiai turėtų įtikinti vertintojus, kad Lietuva yra pasiekusi pakankamą konvergencijos laipsnį ir dar svarbiau – kad šis procesas yra nuoseklus ir tvarus".

Svarbiausi Lietuvos ekonomikos rodikliai – konvergencijos kriterijų atitikimas (2014 m. gegužės 15 d.)

Gegužės 15 d. duomenimis, kurių pagrindu bus rengiami ECB ir EK konvergencijos pranešimai, Lietuvos valdžios sektoriaus skolos ir šalies BVP santykis vertinamuoju laikotarpiu yra 39,4 proc., t. y. gerokai mažesnis už maksimalų leistiną 60 proc. dydį. Valdžios sektoriaus deficito ir šalies BVP santykis sudaro 2,2 proc. BVP, arba 0,8 proc. punkto mažesnis už leistiną 3,0 proc. ribą.

Ilgalaikių palūkanų normų rodiklis Lietuvoje yra 3,6 proc., kriterijaus reikšmė – ne mažesnė nei 5,4 proc. Jau dvejus metus nuolat mažėjęs vidutinės metinės infliacijos rodiklis Lietuvoje balandžio mėn. buvo 0,6 proc. Šiuo metu ECB dar vertina, kurių šalių infliacijos rodikliai yra išskirtiniai ir todėl neturėtų būti įtraukti skaičiuojant kainų stabilumo kriterijų, todėl jo dydis kol kas nėra žinomas, tačiau nepriklausomai nuo to, kuris iš kelių šiuo metu vertinamų variantų bus pasirinktas, Lietuvos rodiklis atitiks ir šį kriterijų. Kainų stabilumo kriterijus yra trijų ES šalių, kuriose kainos yra stabiliausios, vidutinės metinės infliacijos aritmetinis vidurkis, padidintas 1,5 proc. punkto.

Pranešimus apie Lietuvos ekonominę ir teisinę konvergenciją ECB ir EK numato skelbti birželio pradžioje. Jų pagrindu bus rengiamas EK pasiūlymas Europos Sąjungos Tarybai dėl euro įvedimo Lietuvoje. Galutinio ES Tarybos sprendimo tikimasi liepos pabaigoje.

LB.lt