„Mūsų netenkina tai, kad 204 Eurų už hektarą tiesioginių išmokų ribą pasiektume tik ateinančio finansinio laikotarpio pabaigoje. Norėtume naują ir, tikėkimės, paskutinį išmokų suvienodinimo etapą pradėti su 196 eurų už ha, o 2027 metus pabaigti su ES vidurkį atitinkančiu išmokų lygiu. Siekiame užsitikrinti sąžiningą konkurenciją, nes Lietuvos ūkininkai įsipareigoję vykdyti tokius pačius ES teisės aktų reikalavimus, pasiryžę prisidėti ir prie ambicingų klimato bei aplinkos apsaugos tikslų, kaip ir kitų ES valstybių narių ūkininkai, tačiau skirtumai tarp gaunamos paramos yra nepagrįstai dideli“, – pranešime sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimas yra susijęs su daugiamete finansine programa – ES biudžetu 2021-2027 metams. Dėl šios programos ir deramasi Europos Vadovų Taryboje, kurioje Lietuvai atstovauja šalies prezidentas Gitanas Nausėda.
Nuo įstojimo į ES 2004 m. Baltijos šalių ūkininkams mokamos tiesioginės išmokos siekia tik 60–70 proc. ES vidurkio.
Pagal pirminį Europos Komisijos pasiūlymą, tiesioginių išmokų finansavimo lėšos Lietuvai turėtų didėti apie 21 proc. (apie 660 mln. Eur), palyginti su 2014-2020 metų finansavimu.
Tačiau tai užtikrintų tik nedidelį (apie 2 proc. kasmet) Lietuvos tiesioginių išmokų artėjimą iki ES vidurkio: tai būtų 174 Eur už ha 2020 metais (67 proc. ES vidurkio), o 2026 metais – 204 Eur už ha (78 proc. ES vidurkio).
Toks išmokų lygis ir toliau lemtų nelygias Lietuvos ūkininkų konkurencines sąlygas su kitų ES šalių ūkininkais.
Kaip sakoma ministerijos pranešime, Lietuva nepamiršo 2013 m. Europos Vadovų Tarybos pažadų, jog tiesioginės išmokos trijų Baltijos šalių žemdirbiams 2020 m. turėtų pasiekti 196 eurų už ha.
"Lietuvos žemės ūkio ministerijos tikslas yra pasiekti, kad konvergencijos procesas būtų visiškai baigtas jau ateinančiame finansiniame laikotarpyje – ūkininkai turi gauti ES vidurkio dydžio išmokas", - teigiama pranešime.
