„Universiteto santykiai su jo darbuotojus atstovaujančiomis organizacijomis yra jų vidaus reikalas. Dėl ko nenorėčiau eskaluoti, panašu, esame įtraukiami į rektoriaus rinkimų debatus, nes dabar visi kandidatai pasisakinėja ta tema“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė V. Šapoka.

Anot ministro, švietimo sritis turi būti prioritetinė, bet nedarant reformos lėšų šiam sektoriui truks.

„Turiu omeny tinklo pertvarką visais švietimo lygiais. Visos tarptautinės organizacijos, Valstybės kontrolė jau kiek kartų yra pasisakiusi, kad tie tinklai pas mus yra vieni iš prabangiausių. Kai studentų skaičius per eilę metų sumažėja dvigubai, vaikų – dvigubai, o visuose tinkluose įvyksta kosmetiniai pokyčiai ir mes didžiąją lėšų dalį skiriame pastatų išlaikymui, o ne atlyginimams... Tų lėšų tikrai yra nemažai. Toje pačioje švietimo bendruomenėje vieni nori išlaikyti status quo, kiti nori, kad iš tikrųjų būtų vykdomos reformos“, – kalbėjo V. Šapoka.

Jo teigimu, nematyti, kad švietimo bendruomenė palaikytų efektyvumo didinimo iniciatyvas.

„Tie atlyginimai turėtų būti žymiai didesni, tačiau turime vis dar neišspręstą skurdo, pensininkų atskirties klausimą, vidutinių pajamų spąstus – tų problemų Lietuvoje yra nemažai ir kiekvienas savo srityje turi tvarkytis. Jei tiesiog reikalausime papildomai pinigų, galimybės visuomet yra ribotos, o jei susikoncentruosime į tas akcijas prieš biudžetą, vienerių metų biudžetas tikrai neišspręs visų pasaulio problemų“, – „Žinių radijui“ sakė finansų ministras.

ELTA primena, kad mokslininkų ir dėstytojų profesinės sąjungos Vyriausybei yra pateikusios reikalavimus 2020 m. valstybės biudžete numatyti lėšų, kurios leistų didinti mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus bent penktadaliu.

Taip pat reikalaujama aiškiais ištekliais pagrįstos, tvaraus ilgalaikio aukštojo mokslo finansavimo strategijos suformulavimo ir priėmimo.