Nepaisant didėjančio susirūpinimo dėl savo finansinės padėties, lietuviai savo sąskaitas apmoka pakankamai rūpestingai – daugiau nei du trečdaliai (67 proc.) gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių visus savo finansinius įpareigojimus padengdavo laiku, o to nesugebančių padaryti gyventojų dalis nuo pernai metų sumažėjo 7 proc.
Šiųmetis bendrovės „Intrum“ Europos vartotojų mokėjimų tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvoje auga skolinimosi kultūra, o 29 proc. šalies gyventojų per pastaruosius 6 mėnesius savo sąskaitų apmokėjimui skolinosi arba išeikvojo savo banko kortelės kredito limitą. Lyginant su praėjusiais metais, šis skaičius išaugo 11 proc. ir viršijo Europos vidurkį. 59 proc. per pastarąjį pusmetį sąskaitoms apmokėti skolinusių gyventojų finansinės pagalbos kreipėsi į šeimos narius ar draugus. Beveik trečdalis (30 proc.) teigia skolinęsi iš bankų.
Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad 29 proc. lietuvių per mėnesį nesutaupo nė kiek lėšų, o 56 proc. apklaustų mūsų šalies gyventojų nėra patenkinti kas mėnesį savo sukaupiamų santaupų dydžiu. Be to, 59 proc. lietuvių nerimauja, kad niekuomet nesugebės įsigyti nuosavo būsto. Dar beveik du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų baiminasi, kad išėję į pensiją negalės oriai gyventi.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad lietuviai iš visų tirtų Europos valstybių gyventojų išsiskiria mažiausiu finansiniu raštingumu. Tik kiek daugiau nei pusė (52 proc.) šalies gyventojų sugebėjo teisingai susieti tam tikras finansines sąvokas su teisingais jų apibrėžimais. Palyginimui, Europos gyventojų finansinio raštingumo vidurkis siekia 63 proc. Be to, jei Europoje pakankamą finansinį išsilavinimą teigia įgiję daugiau nei du trečdaliai (69 proc.) gyventojų, tai Lietuvoje ši dalis tesiekia 56 proc.
„Didėjantis gyventojų nerimas dėl sparčiau nei atlyginimai augančių sąskaitų išryškina efektyvaus asmeninių finansų valdymo svarbą. Deja, tačiau gyventojų finansinis raštingumas dar yra nepakankamas, o Baltijos šalys ir Lietuva šioje srityje yra vienos iš prasčiausiai atrodančių Europoje. Tai yra problema, kurią būtina spręsti bendromis visuomenės, valstybės ir verslo pastangomis“, – sako bendrovės „Intrum“ vadovė Baltijos šalyse Ilva Valeika.
Šiemet pirmą kartą kartu su kasmetine „Intrum“ vartotojų mokėjimų ataskaita paskelbtas ir Europos gyventojų finansinės gerovės reitingas. Jis sudarytas atsižvelgiant į keturis kriterijus – šalies gyventojų gebėjimą laiku apmokėti sąskaitas, vartotojų laisvę nuo kreditų, vartotojų santaupas ir finansinį raštingumą.
Aukščiausią vietą tarp Europos valstybių Lietuva užima vertinant gyventojų laisvę nuo kreditų. Pagal šį kriterijų mūsų šalis rikiuojasi 7 vietoje tarp 24 valstybių. Pagal gyventojų gebėjimą laiku apmokėti sąskaitas Lietuva užima 13 vietą, o pagal santaupas ateičiai – 21 vietą. Tuo metu Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo reitingas yra prasčiausias iš visų tirtų valstybių. Pagal bendrą finansinės gerovės reitingą Lietuva užima priešpaskutinę – 23 – vietą.
Kasmetinė „Intrum“ Europos vartotojų mokėjimų ataskaita parengta remiantis iš daugiau nei 24 tūkst. vartotojų 24 Europos šalyse surinktais duomenimis. Tyrimas atliekamas siekiant gauti įžvalgų apie Europos gyventojų finansinį elgesį, patiriamas išlaidas ir gebėjimą tvarkyti namų ūkio finansus.
