„Per šį dešimtmetį įvyko teigiamas pokytis, kaip gyventojai vertina savo finansus – gyventojai mano, kad jų finansinė situacija pagerėjo. Taip pat išaugo ir gyventojų optimizmas dėl ateities. 10 proc. apklaustųjų, tai yra, 4 proc. daugiau nei prieš 10 metų mano, kad per trejus artimiausius metus laisvų pinigų kiekis jų biudžete padidės“, – sako Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ finansų instituto vadovė.
Veiklos 10-metį mininčio „Swedbank“ finansų instituto tyrimo duomenimis, lyginamuoju laikotarpiu nuo 2009 iki 2019 metų padidėjo gyventojų išlaidos gyvenimo malonumams – laisvalaikio pramogoms, drabužiams, hobiams, saldumynams, taip pat gurmaniškiems skanėstams, aksesuarams, rašoma pranešime spaudai. Šiandien, palyginus su laikotarpiu prieš 10 metų, gyventojai nurodo mažiau išleidžiantys tik rūkalams – išlaidos jiems sumažėjo 6 proc. Tai rodo ir gyventojų posūkį sveikesnio gyvenimo būdo link.
Išleidžia daugiau, tačiau gali įpirkti mažiau?
Pasak J. Cvilikienės, tyrimas atskleidžia paradoksą, kad nors gyventojai nurodo gyvenantys geriau ir galintys daugiau lėšų skirti gyvenimo malonumams, tuo pat metu šiek tiek didesnė jų dalis yra įsitikinusi, kad šiandien sau gali įpirkti mažiau.
„39 proc. gyventojų sako, kad šiuo metu gali įpirkti mažiau arba daug mažiau nei prieš dešimtmetį, o teigiančių, kad jie gali įpirkti daugiau, dalis siekia 35 proc. Taigi, nors pastaruosius 10 metų gyvenimas Lietuvoje gerėjo, vis tik netrūksta gebančių save įtikinti priešingai“, – kalba J. Cvilikienė.
„Swedbank“ finansų instituto vadovė atkreipia dėmesį, kad pesimizmą gyventojai demonstruoja ir vertindami tai, kiek per pastaruosius 10 metų augo jų pajamos, lyginant su prekių ir paslaugų kainomis.
„Gyventojai įsitikinę, kad per šį laikotarpį jų asmeninės pajamos paaugo vidutiniškai 67 proc., tuo metu kainos, jų vertinimu, išaugo net 151 proc. Tai akivaizdžiai parodo, koks gajus yra tikėjimas, jog kainos šalyse augo nekontroliuojamu greičiu, nors to statistikos skaičiais negalima pagrįsti“, − komentuoja J. Cvilikienė.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad gyventojai dėl savo pajamų augimo yra gana teisūs – atlyginimai per 10 metų augo 77 proc., pensijos – 60 proc., sudarydamos beveik 69 proc. augimo vidurkį. Tačiau, kaip rodo „Swedbank“ skaičiavimai, kainų augimo įvertinimas nuo realybės skiriasi daugiau kaip 7 kartus – infliacija per dešimtmetį demonstravo apie 20 proc. siekusį augimą.
Finansinės žinios – labiau pasiekiamos
„Mus džiugina tai, kad net 58 proc. gyventojų mano galintys viešojoje erdvėje rasti daugiau informacijos apie namų ūkio biudžetą, finansus bei jų valdymą. Tai teikia vilties, kad ta situacija, kada pusei vyresniųjų klasių mokinių trūksta ekonomikos, asmeninių finansų valdymo ir verslumo žinių, pamažu gali keistis į gera“, – sako J. Cvilikienė.
Tyrimo duomenimis, 37 proc. gyventojų yra įsitikinę, kad šiandien finansus tvarkyti yra lengviau nei prieš 10 metų. Tokią nuomonę dažniau įvardija aukščiausio ir vidurinio išsilavinimo bei didžiausių pajamų atstovai.
„Finansų tvarkymą palengvina įvairios technologinės priemonės. Didesnioji dalis – 60 proc. gyventojų sako, kad technologiniai finansų planavimo įrankiai padeda racionaliau planuoti savo pinigus arba padeda žaismingai išmokti tai daryti patiems“, − sako „Swedbank“ finansų instituto vadovė.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto bendrovė „Spinter tyrimai“ 2019 m. spalio mėn. Tyrimo metu apklausti 1008 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
