Kitąmet ES biudžeto įsipareigojimai, lyginant su 2019 m., augs 1,8 proc. ir sieks 168,7 mlrd. eurų, o mokėjimai didės 3,4 proc. ir sudarys 153,6 mlrd. eurų. Kaip įprastai, ES biudžete didžiausia finansavimo dalis paskirstyta pagrindinėms sritims – ES ekonomikos augimo skatinimui ir užimtumo didinimui (22,3 mlrd. eurų), sanglaudos politikai (50,0 mlrd. eurų) ir žemės ūkiui (59,9 mlrd. eurų). Didelį dėmesį 2020 m. ES biudžete numatyta skirti programoms, kurios prisideda prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo, visų pirma, mokslinių tyrimų, transporto ir energetikos, išorės veiksmų srityse.
Lietuvai ypač aktualu, kad kitų metų ES biudžete nuspręsta padidinti Europos infrastruktūros tinklų priemonės energetikos daliai skirtas lėšas, nes būtent šios programos lėšomis finansuojamas tarptautinis Baltijos valstybių elektros energijos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektas.
Finansų ministras Vilius Šapoka palankiai įvertino galutinį EP ir Tarybos susitarimą, kuriame atsispindi svarbiausi Lietuvos prioritetai: „Kiti metai yra paskutinieji 2014-2020 m. ES daugiametės finansinės programos metai. Programų įgyvendinimas, ypač Sanglaudos politikoje, yra labai pažengęs, todėl svarbu, kad ES biudžete pakaktų lėšų jau pradėtų arba suplanuotų projektų finansavimo poreikiams padengti.“
2020 m. Lietuvos biudžete iš ES biudžeto gaunamos lėšos turėtų viršyti 2 mlrd. eurų. Daugiausia ES lėšų planuojama gauti iš Sanglaudos ir struktūrinių fondų – 1,2 mlrd. eurų, Ignalinos AE uždarymo programai numatyta 68,05 mln. eurų, žemės ūkiui – 720,2 mln. eurų.
Sutarimas dėl kitų metų ES biudžeto formaliai bus patvirtintas EP plenarinės sesijos metu š. m. gruodį.
