Dabar situacija džiuginanti, - metinio savivaldybės biudžeto plano dalis (keturių mėnesių) ne tik įvykdyta, bet ir viršyta 13,35 mln. Lt. Tai paskaičiuota drauge su dotacijomis, kurių nuo sausio 1-osios iki balandžio 30-osios į pagrindinę Kauno miesto kasą įplaukė gerokai daugiau nei tam laikotarpiui planuota, - 124 proc. Pliusas biudžete jau yra, nors mokesčių, pajamų ir sandorių lėšų planui įvykdyti ir pritrūko 5,68 mln. Lt.

ELTA primena, jog sausis tradiciškai biudžetui buvo bene „liesiausias" metų mėnuo, tuomet gauta tik 50,4 proc. planuotų mokesčių, sandorių ir pajamų lėšų. Tad prie šių pajamų pridėjus dotacijas, planui įvykdyti vis tiek trūko daugiau nei 18 mln. Lt. Paskui situacija sparčiai gerėjo.

Balandį minėtų pajamų Kauno savivaldybės biudžetas gavo 107 proc. mėnesiui planuoto kiekio, - apie 3 mln. Lt daugiau. Dotacijų miestas praėjusį mėnesį sulaukė net 178,7 proc. (16,51 mln. Lt daugiau nei balandžiui planuota).

Naujienų agentūros ELTA paprašytas pakomentuoti tokią biudžeto pajamų dinamiką, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis pirmiausia pasidžiaugė, kad daugiau turėdama savo kasoje biudžeto lėšų, savivaldybė geriau finansuos švietimo, socialinės rūpybos bei kitas sritis, taip pat netrikdys atsiskaitymų su savais kreditoriais.

„Uždelstų kreditorinių įsiskolinimų šiuo metu tikrai neturim. Mokam skolas planingai, pagal su kreditoriais pasirašytas sutartis. Tiek energetikams (už mokyklų, vaikų darželių ar kitų biudžetinių įstaigų patalpų šildymą), tiek transportininkams (už dotuojamų keleivių - moksleivių, studentų, neįgaliųjų keliones miesto autobusais ar troleibusais).

Mokam ir naujo Panemunės tilto tiesėjams, kad ir ne savo valia tapom pirma šalyje savivaldybe, kuri tiltą per Nemuną tiesia savo lėšomis. Kitų savivaldybių teritorijose tokiomis visai Lietuvai reikšmingomis ir svarbiomis statybomis rūpinasi Vyriausybė. O Panemunės tilto atveju yra kitaip: iš esmės šio objekto statybos finansavimo našta uždėta ant Kauno miesto savivaldybės pečių.

Prisiminkim: ankstesnės kadencijos Vyriausybė žadėjo šiam tiltui skirti daugiau nei pusę statybai reikalingų lėšų, bet šiandien apie tai nenorima kalbėti. Situacija į gerą nesikeičia, nors Kauno savivaldybės vadovai deda daug pastangų, tarpininkaujant Seimo nariams, kad Vyriausybės požiūris į šią statybą pasikeistų. Važinėjimai į sostinę, įtikinėjimai, derybos tebevyksta. Deja, kol kas turim sprendimą tik dėl 5 mln. Lt Panemunės tilto statybai paskyrimo šiais metais.

Tilto tiesėjams mokam už pernai atliktus darbus, kuriuos jie dirbo savo kaštais. Savivaldybės įsiskolinimas jiems buvo nemažas - daugiau kaip 20 mln. Lt. Todėl savivaldybė, miesto politikams pritarus, sutarė su banku dėl 12 mln. lt paskolos. Tuos pinigus netrukus atiduosim Panemunės tilto statytojams. Ir laukiam žadėtų 5 mln. Lt iš Kelių fondo. Sprendimą dėl tų lėšų paskyrimo turim, tikimės, greitai pinigus perves", - sakė Eltai D. Ratkelis.