"Šis įstatymas sukėlė didžiulį ažiotažą. Pradžioje buvo kalbama, kad bus priimti saugikliai, ribojantys užsieniečių galimybes įsigyti žemę, o galiausiai apie tai buvo mažai užsimenama, labiausiai apsunkintos galimybės įsigyti žemę mums patiems, ją dirbantiems", - trečiadienį sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Jonas Talmantas.
Tuo metu Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas pabrėžė, kad tiek stambiųjų ūkininkus vienijančių organizacijų, tiek atskirų regionų ūkininkų bendruomenių pasiūlymai buvo ignoruojami ne tik priimant saugiklius nustačiusį įstatymą, bet nuo pat 2007-ųjų, prasidėjus Europos Sąjungos skirtam pereinamajam laikotarpiui dėl žemės pardavimo ribojimų.
"Taisyklių pasikeitimui turėjo būti pasiruošta per pereinamąjį laikotarpį, tačiau valdžios institucijos nė vieno darbo neatliko laiku. Nors ūkininkai (tiek iš vienijančių organizacijų, tiek atskirų rajonų) pasiūlymus Seimo Kaimo reikalų komitetui, Žemės ūkio ministerijai ir Vyriausybei teikė nuo pat 2007 m. Jei į juos būtų buvę reaguojama laiku ir tinkamai, tokios situacijos nebūtų buvę - nei dėl saugiklių, nei dėl referendumo", - sakė A. Stančikas, pripažinęs, kad laukė Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto.
Ūkininkas priminė, kad per septynerius metus Žemės ūkio rūmų iniciatyva Vyriausybėje buvo sudarytos dvi darbo grupės šiam klausimui spręsti, tačiau abi jos buvo neveiksnios.
Anot J. Talmanto, įstatymu vertėjo įteisinti nuostatą dėl valstybinės kalbos mokėjimo, tačiau didelė klaida padaryta padarius išimtį ir susiejus žemės plotus su ūkininko laikomu gyvulių skaičiumi - "pririšus žemę karvei prie uodegos".
ELTA primena, jog ypatingą nerimą ūkininkams sukėlusi žemės įsigijimo taisyklė numato, kad asmuo gali įsigyti tiek žemės, kad bendras iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 hektarų, o vienos šeimos nariai gali įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sąlyginiam gyvuliui, skaičiaus.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys Kazys Starkevičius buvo siūlęs numatyti išlygą ir kredito įstaigoms, nes dėl tokio reglamentavimo kyla ūkininkams taikomos palūkanos. Tačiau tokie nuogąstavimai Seimo narių neįtikino.
"Mes buvome prašę netaikyti šios taisyklės bankams ir kredito unijoms, kredituojančioms žemę perkančius ūkininkus, tačiau Seime vėl buvo susitarta ir balsuota kitaip. Mes pirkdavome žemę, mokėjome 20 proc. savų lėšų (be kreditų neišsiverčia ne tik eiliniai ūkininkai, bet ir kai kurios stambios įmonės), gaudavome 80 proc. finansavimą ir užstatydavome žemę bankui. Dabar bankas turi 500 ha žemės ir negali paimti tokio užstato, jis nekredituoja ūkininko. Tai nejau dabar žemę pirks tie, kuriems nereikia kreditų? Tai bus stengiamasi padaryti per pusę metų, kai negalima koreguoti įstatymo. Visiškai nelogiški sprendimai, didinantys įtampą tarp oligarchų ir paprastų ūkininkų", - piktinosi J. Talmantas.
Kaip jau skelbta, Vyriausybė ėmėsi peržiūrėti skubos tvarka priimtą ir nuo gegužės 1-osios įsigaliojusį įstatymą, numatantį žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo taisykles. Naujus siūlymus ketinama parengti per mėnesį, tačiau įstatymo nuostatas bus galima keisti tik po pusmečio.
Leisti parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams Lietuva įsipareigojo siekdama narystės Europos Sąjungoje (ES) ir pasirašydama stojimo sutartį. Joje buvo numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, leidęs draudimą taikyti iki 2011 metų gegužės. Vėliau Lietuva pasiekė sutarimą su Europos Komisija pratęsti draudimą iki 2014 metų gegužės.
Tokiam sprendimui nepritarianti iniciatyvinė grupė surinko daugiau nei 300 tūkst. parašų referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams inicijuoti.
Seime pateiktame nutarime referendumą siūloma surengti birželio 29 dieną.
