„2019 m. sausio–rugsėjo mėnesiais Lietuvoje lėktuvai išmetė 0,29 mln. tonų CO2 emisijos, 0,7 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – laiške VĮ „Oro navigacija“ generaliniam direktoriui Mindaugui Gusčiui rašo Eurokontrolės vadovas E. Brennanas ir priduria, kad teršalus į aplinką išmetančių lėktuvų skaičius minimu laikotarpiu Lietuvoje išaugo 2 proc.
Lėktuvams laiku nepakylant ir laukiant leidimo kilti, oro uostuose į aplinką išmetama daugiau teršalų. Be to, dėl orlaivių užlaikymų bei vėlavimų oro bendrovės patiria tūkstantinius nuostolius, nepatogumų patiria ir keleiviai.
Apibendrindamas Eurokontrolei priklausančių šalių metų rezultatus, E. Brennanas pateikia informaciją ir apie kitas organizacijai priklausančias valstybes bei lėktuvų į aplinką išmetamų teršalų kiekį orlaivių išskridimo iš oro uosto metu. Pavyzdžiui, Lenkijoje sausio–rugsėjo mėn. išmetamų teršalų kiekis išaugo 5,4 proc., Latvijoje – 9,3 proc., Suomijoje 7,6 proc.
„Lietuva šiame kontekste atrodo labai gerai – ji yra tarp Europos valstybių, kuriose lėktuvų išskridimo metu į aplinką patenka mažiausiai teršalų. Užtikrinta galimybė lėktuvams išskristi laiku, be vėlavimų, rodo aukštą mūsų šalies oro navigacijos specialistų profesionalumą, kuriuo galime didžiuotis“, – savo susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
„Sėkmingas skrydžių srautų valdymas stipriai prisideda prie aplinkos tausojimo – nesant lėktuvų užlaikymų, orlaiviams nereikia deginti kuro, ir į aplinką patenka mažiau teršalų“, – pastebi „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Mindaugas Gustys.
„Oro navigacijos“ duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių skrydžių vadovai Lietuvoje aptarnavo 230,4 tūkst. skrydžių – 1,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Iš jų 76 proc. sudarė tranzitiniai skrydžiai. Per Lietuvą tranzitu praskridusių orlaivių skaičius, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, taip pat išaugo 1,3 proc.
Spalio mėnesį visų aptarnautų skrydžių skaičius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 3,5 proc. – aptarnauta 24,1 tūkst. lėktuvų. Iš jų tranzitiniai skrydžiai sudarė 18,1 tūkst. arba 75 proc. visų aptarnautų orlaivių. Palyginti su 2018 m. spaliu, tranzitu per Lietuvą skridusių lėktuvų skaičius buvo 3 proc. didesnis.
