„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžia, kad prekybos konfliktas ir geopolitinės rizikos niekur nedingo. „Nereikėtų turėti labai didelių lūkesčių dėl galimų paliaubų tarp JAV ir Kinijos – bet koks susitarimas tarp šių šalių gali būti trumpalaikis ir trapus. Be to, ir toliau išlieka reali galimybė, kad JAV netrukus didesniu tarifu apmokestins iš Europos sąjungos importuojamus automobilius“, − sako N. Mačiulis.

Pasaulinė prekyba traukiasi, Kinija „išsikvėpė“

Pasak ekonomisto, daugelis išankstinių indikatorių nerodo jokių pasaulinės prekybos pagerėjimo ženklų, ir jau beveik du metus besitęsiantis ekonominis konfliktas tarp JAV ir Kinijos gali būti tik prigesintas, o ne užgesintas.

N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad ir be prekybos konflikto Kinijos ekonomikos augimas toliau lėtės. „Kinija šį dešimtmetį buvo pagrindinis pasaulio augimo variklis – jos įtaka viso pasaulio ekonomikos augimui siekė beveik 30 proc. Prognozuojame, kad artimiausioje ateityje ši įtaka menks, Kinijos augimą slopins didelė skolų našta ir sparčiai senėjanti visuomenė“, − sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Pasak jo, nesisklaidant išorinėms geopolitinėms ir protekcionizmo rizikoms, ryškėja ir vietinės ekonominės politikos neapibrėžtumas, galintis užgniaužti vartojimo ir investicijų augimą Lietuvoje.

Pagrindinė Lietuvos eksporto rinka išliks silpna

„Swedbank“ ekonomistai šių metų euro zonos augimo prognozę padidino viena dešimtąja iki 1,2 proc. Kitais metais euro zonos augimas, prognozuojama, turėtų būti dar vangesnis ir sieks tik 1,1 procento.

„Euro zonos ekonomikos perspektyvas kiek pagerino sumažėjusi chaotiško „Brexit“ tikimybė, tačiau didelis neapibrėžtumas ir dėl prekybos karo recesijoje atsidūrusi Vokietijos pramonė stabdys ūkio plėtrą“, − sako „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Vokietijai, kuri yra pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė, dėl silpnos pasaulinės paklausos ir didelių vidaus struktūrinių iššūkių kitais metais planuojamas vos 0,6 proc. sieksiantis augimas.

„Nors Vokietijos pramonė ir pradeda rodyti pirmuosius stabilizacijos ženklus, spartaus atsigavimo tikėtis neverta. Automobilių industrija išgyvena virsmą ir siekia pereiti prie elektromobilių gamybos. Šis persiorientavimas gali užtrukti ne vienerius metus ir nebūtinai bus sėkmingas, nepaisant padidintų valstybės subsidijų“, − sako V. Šimkus.

Pasak jo, euro zonoje yra ir pozityvių naujienų − ilgą laiką buksavusi ir augimu atsilikusi Prancūzija pastaruoju metu rodo didelį atsparumą ir pretenduoja tapti vienu pagrindinių Europos augimo variklių.

„Įvykdytos darbo rinkos reformos, panašu, pradeda duoti vaisių − Prancūzijoje sparčiai auga užimtumas, o laiku įvykdytas valdžios išlaidų padidinimas taip pat palaiko vidaus vartojimą. Be to, Prancūzija yra labiau į vidaus rinką orientuota ekonomika nei Vokietija, todėl ją mažiau veikia pasaulinės negandos“, − komentuoja „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.

Lietuvos ekonomika − subalansuota, tačiau nerimo ženklų yra

Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Lietuvos ekonomika augo 3,9 proc., tačiau trečiąjį šių metų ketvirtį jau buvo fiksuotas pastebimas augimo sulėtėjimas. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad bendras šių metų augimas sieks 3,7 procento, o 2020 m. Lietuvos BVP augimas sulėtės iki 2 procentų.

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto N. Mačiulio, nepaisant silpnų eksporto rinkų, šiemet Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas vis dar augo daugiau nei 8 proc. Tačiau daugėja ženklų, kad šis augimas išsikvėps ir kitais metais nebesieks 3 procentų.

„Prognozuojame, kad vidaus paklausa galėtų ir toliau sparčiai augti, bet ją užgniaužti gali ne išorinės problemos, o pagalių kaišiojimas į savo ratus. Niekur nepasiteisinę nauji eksperimentiniai mokesčiai bei apskritai nestabili ir neprognozuojama mokesčių politika gali slopinti įmonių apetitą investicijoms, stabdyti būsto rinką bei vartojimą apskritai. Neigiamas tendencijas darbo rinkoje jau pastebime – ir jas reikia slopinti, o ne stiprinti“, − teigia N. Mačiulis.

Situacija darbo rinkoje keičiasi

„Swedbank“ ekonomistai atkreipia dėmesį, kad beveik dešimtmetį Lietuva galėjo džiaugtis nuolat mažėjusiu nedarbo lygiu ir sparčiai augusiu vidutiniu darbo užmokesčiu. 2010 m. nedarbo lygis viršijo 18 proc., o šių metų vasarą jis siekė 5,7 proc. Per tą patį laikotarpį vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius išaugo net 82 procentais – nuo 450 iki 820 eurų.

„Deja, pastaraisiais mėnesiais nedarbo lygis šoktelėjo iki 6,5 proc. Dar labiau neraminti turėtų tai, kad laisvų darbo vietų skaičius pastarąjį pusmetį yra net ketvirtadaliu mažesnis nei buvo prieš metus. Užimtumo augimas jau sulėtėjo ir prognozuojame, kad kitais metais jis nebeaugs ir pradės mažėti“, − sako N. Mačiulis.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad dešimtmetį besitęsusi teigiama darbo rinkos banga atslūgsta. Darbo užmokesčio augimas privačiame sektoriuje jau yra pastebimai sulėtėjęs ir toliau lėtės, todėl ekonominę politiką reiktų sutelkti į užimtumo skatinimą bei dirbančiųjų mokestinės naštos mažinimą, o ne jos didinimą.

Kokios alternatyvos mokesčių didinimui?

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas teigia, kad vyriausybė turi nemažai neišnaudotų galimybių vykdyti socialinę politiką nedidinant mokesčių.

„Didesni mokesčiai lėtėjant ekonomikos augimui ir augant nedarbui turėtų priešingą efektą − biudžeto pajamos greičiausiai nepadidėtų, o ekonomikos augimas būtų dar labiau prislopintas. Vertėtų įsiklausyti į LR valstybės kontrolės rekomendacijas ir išnaudoti galimybes išlaisvinti neefektyviai naudojamus viešuosius išteklius“, − sako N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, imantis struktūrinių reformų būtų galima ne tik optimizuoti neefektyvų viešųjų institucijų tinklą, bet ir atsisakyti be reikalo ekonomiką slopinančio biudžeto pertekliaus ir pasinaudoti galimybe skolintis už neigiamas palūkanas.