„Tas mokestis nėra vienintelė priemonė, ji keliauja kartu su paskatų sistema. Viena vertus, bus atgrasymas nuo įsigijimo taršaus automobilio, kita vertus, bus piniginės paskatos, kad žmonės pereitų nuo taršių prie ne tokių taršių automobilių“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė V. Šapoka.

Anot jo, automobilių taršos mokesčiu kova su tarša nesibaigs.

„Tai pasverti sprendimai, nukreipti į žmonių elgsenos pokyčius. Signalas visuomenei duotas labai aiškus, kad ateityje taršaus automobilio turėjimas tikrai kainuos brangiau ir tais mokesčiais, kurie yra pateikti, procesas tikrai nesibaigs. Dėl to jau dabar matome sujudimą automobilių rinkoje“, – „Žinių radijui“ sakė V. Šapoka.

Ministras teigė tikįs, kad Seimui pakaks išminties pritarti automobilių taršos mokesčiui, kitaip valstybei teks susimokėti šimtus milijonų eurų baudų.

„Manau, kad diskusijų bus daug šiuo klausimu, bet, manau, kad Seimui tikrai pakaks išminties. (...) Čia yra svarbūs du dalykai: dėl taršaus automobilių parko pas mus yra žymiai daugiau mirčių, ligų, labiausiai kenčia vaikai. Tą turime sau pripažinti. Jei dabar šių sprendimų nepriimsime, artimiausiais metais mokėsime šimtus milijonų eurų dėl taršos leidimų įsigijimo, o čia susimokės visi. Ne tik tie, kurie teršia. Būtų teisinga, kad tuos mokesčius mokėtų būtent tie, kas teršia, ir kad būtų jiems sudarytos sąlygos, kad pasikeistų transporto priemonę į mažiau taršią ir taip laimėtų visi“, – laidoje teigė V. Šapoka.

ELTA primena, kad spalio 3 d. Aplinkos ministerija skelbė parengusi Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą, kuris numato mokestį už transporto priemonių (TP) keliamą taršą. Įstatymo projekte taršiomis laikomos tos TP, kurios turi dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km, ir tos TP, kurios turi benzinu ir (ar) dujomis varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 130 g/km.