„Euras Lietuvoje įgauna realų fizinį pavidalą – lietuviškos monetos su 2015 metų data jau egzistuoja ne tik popieriuje, bet yra nukaldintos ir iš metalo. Apyvartinių eurų monetų etalonai – tai aukštos kokybės monetų pavyzdžiai, jiems turės prilygti Lietuvos gyventojų piniginėse žvangėsiančios monetos", – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Pasak jo, masiškai lietuviškas eurų monetas planuojama kaldinti vasaros pabaigoje, kai bus paskelbtas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl euro įvedimo Lietuvoje. Iki tol gali būti nukaldinti nedideli kiekiai bandomųjų monetų, siekiant ištestuoti monetų ruošinius, kaldinimo įrankius ir monetų matavimo-kontrolės įrangą. Bendras Lietuvos eurų monetų poreikis – 370 mln. vienetų.
Lietuvos apyvartinių eurų monetų nacionalinės pusės dizainą sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas. Lietuvos banko valdyba yra patvirtinusi tris skirtingus nacionalinės pusės (averso) vaizdus. Juose – Lietuvos valstybės herbo simbolis Vytis, jį supantys užrašai LIETUVA, „2015" ir 12 žvaigždžių: 1 ir 2 eurų monetose – vertikalių linijų fone; 10, 20 ir 50 euro centų monetose – horizontalių linijų fone; 1, 2 ir 5 euro centų monetose – lygiame fone.
Ant lietuviškos 2 eurų monetos briaunos iškaldinti žodžiai: LAISVĖ, VIENYBĖ, GEROVĖ.
Apyvartines eurų ir euro centų monetas su Vyčiu kaldins UAB „Lietuvos monetų kalykla" Vilniuje. 1 ir 2 eurų monetos – dvispalvės, monetos bus kaldinamos iš spalvotųjų metalų lydinių; 10, 20 ir 50 euro centų monetos – iš vadinamojo šiaurės aukso metalų lydinio; 1, 2 ir 5 euro centų monetos – iš variu dengto plieno.
Kiekviena eurą įsivedusi valstybė turi teisę išleisti apyvartines eurų monetas, kurių viena pusė yra vienoda visoms šalims (bendroji pusė), kita – skirtinga (nacionalinė pusė). Pagal apklausas Vytį ant lietuviškų eurų monetų palankiai vertina beveik 70 % gyventojų.
Lietuva siekia įsivesti eurą nuo 2015 m. sausio 1 d.
