„Pastebime tendenciją, kad vis daugiau gyventojų pinigų perlaidą renkasi kaip alternatyvą mokėjimo nurodymui (pavedimui) per banką. Dar prieš metus net 80 proc. vietinių pinigų perlaidų buvo su pristatymu gavėjui asmeniškai. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi – net 60 proc. visų vietinių perlaidų yra bankinio mokėjimo pavedimo atitikmuo", – sakė Lietuvos pašto Finansinių paslaugų departamento vadovė Neringa Knyvienė.
Pasak N. Knyvienės, per metus daugiau nei dvigubai išaugusiam vietinių perlaidų skaičiui įtakos taip pat turėjo iki 185 skyrių išplėstas finansinių paslaugų tinklas „PayPost". Kai kuriuose miestuose paštai ir „PayPost" skyriai yra kone vienintelė vieta, kur gyventojai gali pasinaudoti įvairiomis finansinėmis paslaugomis.
Augantį vietinių perlaidų populiarumą lemia ir mažėjantis įvairių bankų skyrių skaičius – šalies bankai orientuojasi į klientų aptarnavimą elektroninėje erdvėje, todėl palaipsniui mažina klientų aptarnavimo vietų.
Vietines perlaidas kaip alternatyvą mokėjimo nurodymui atranda ne tik gyventojai, bet ir smulkusis verslas. Palankesnė paslaugų kainodara verslininkus finansinių operacijų vieta skatina rinkti paštus arba „PayPost" skyrius.
Siunčiant pinigus perlaida siuntėjui nebūtina turėti sąskaitą banke, o išmokant pinigų perlaidą pinigai gali būti pervesti į gavėjo sąskaitą arba išmokėti grynaisiais pašte ar „PayPost" skyriuje.
