Parlamentarams pritarus siūlymui, kad valstybės įmonės pusę savo gauto pelno išmokėtų valstybei, jūrų uosto direkcija sako nebegalėsianti pradėti naujų socialinių projektų, o kai kuriuos pradėtus gali tekti stabdyti.
Įstatymo pataisas inicijavusi vyriausybė apmokestinusi savo valdomas įmones siekia gausiau papildyti kitų metų biudžetą.
Šventosios uostelis, naujas pirsas Smiltynės keltams, paminklas jūroje žuvusiems jūreiviams – tai tik nedidelė dalis projektų, kuriuos šiemet įgyvendino uosto direkcija. Iš pelno, kurio didžiąją dalį sudaro rinkliavos, kitą – žemės nuomos mokestis, kasmet socialinėms programoms skiriama keliasdešimt milijonų litų.
Uosto direkcijos vadovas sako, kad dabar, kai Seimas pritarė siūlymui, kad valstybės įmonės pusę gauto pelno išmokėtų valstybei, ko gero dalis suplanuotų projektų nebus įgyvendinti. O kai kuriuos pradėtus gali tekti stabdyti.
„Jeigu iki šiol mes nemokėdavome pelno mokesčio, tai valstybė mums galėjo skirti papildomus uždavinius, pavyzdžiui, socialinius projektus. Dabar mes jau tampame mokesčių mokėtojais ir mokame nebe 15 proc. kaip normalios verslo įmonės, bet galbūt 50 ar netgi daugiau procentų. Tai tada iškyla klausimas, ar mes bebūsime pajėgūs valstybės vardu vykdyti kai kurias socialines programas“, – sako Valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
„Aš manau, kad mes esame ne pelno siekianti įmonė ir mes surinktas už valstybę rinkliavas, mokesčius reinvestuojam į valstybės turtą. Manau, kad pelno terminologija neturėtų būti taikoma“, – antrina Valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.
Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pataisą inicijavusi vyriausybė siekia gauti didesnę grąžą iš valstybės valdomų įmonių ir gausiau papildyti 2012 metų biudžetą. Tikimasi, kad taip biudžetas išaugtų daugiau kaip 100 milijonų litų.
Pagrindinis mokėtojas būtų Klaipėdos jūrų uostas, kurio pelnas šiemet planuojama sieks apie pusantro šimto milijonų litų.
Marija Gabrienė
LTV „Panorama“
