„Džiugu, kad pradedamas dar vienas apčiuopiamas ir matomas elektros jungties su Švedija darbų etapas. 2015 m. gruodį pradėjus šios jungties eksploataciją, elektros importo į Baltijos šalis galimybės padidės daugiau kaip trečdaliu. Smarkiai išaugusios galimybės importuoti elektrą iš Skandinavijos šalių turės reikšmės ir elektros rinkos dalyviams, ir vartotojams: statistika rodo, kad vidutinės kiekvieno mėnesio elektros kainos biržoje Skandinavijoje yra mažesnės nei Lietuvoje ir Latvijoje“, - sakė energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.
„Litgrid“ įgyvendina šį strateginį elektros energetikos projektą kartu su Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi. Pirmuosius kabelių metrus įleido galingas ir modernus laivas „Topaz Installer“. Lietuvos teritoriniuose vandenyse darbus jis pradėjo nutolęs per 600 metrų nuo Kuršių Nerijos krantų ties Alksnyne. Vėliau tęsdamas kabelių klojimo darbus povandeniniams kabeliams tiesti skirtas laivas plauks Švedijos link, gilyn į Baltijos jūrą.
„Pasitelkus įmontuotą nuleidimo sistemą iš laivagalio buvo pradėti leisti du 300 kilovoltų nuolatinės srovės elektros kabeliai. Juos narai nuleido į jūros dugną ir sėkmingai įleido į du vamzdžius, kurie dar rudenį buvo įgręžti po Baltijos jūra ir driekiasi 800 metrų kranto link. Šiais plieniniais vamzdžiais kabeliai bus ištraukti Baltijos jūros pakrantėje“, - apie vykdomus darbus pasakojo Karolis Sankovski, „Litgrid“ Strateginės infrastruktūros departamento direktorius.
Tiesdamas kabelius Švedijos link laivas „Topaz Installer“ dirbs visą parą be pertraukų, jo darbo intensyvumui didžiausią įtaką turi oro sąlygos ir jūros bangavimas. Kabelio tiesimo jūroje darbai specialiai suplanuoti tokiu laiku, kada mažiausia audrų tikimybė. Iki rudens planuojama nutiesti daugiau nei pusę elektros jungties. Kabelių tiesimo darbai bus pabaigti kitą pavasarį. Elektros jungties su Švedija tiesimo darbus atlieka švedų technologijų įmonė ABB.
Būsimojo elektros tilto galia siekia 700 megavatų, viso projekto preliminari vertė yra 1,9 mlrd. litų. Projektas finansuojamas Lietuvos, Švedijos ir Europos Sąjungos lėšomis.
„Litgrid“ informacija
