„Tai - vienintelis šiuo metu patvirtintas bendrasis miesto planas Lietuvoje, parengtas pagal naująjį Teritorijų planavimo įstatymą, todėl plano paruošimas šiek tiek užtruko. Kauno miesto bendruomenės buvo kaip niekad aktyvios dalyvaudamos rengiant šį planą. Viešuose svarstymuose pateikta nemažai plano tobulinimo pasiūlymų. Iš viso jų gavome apie 260, iš jų maždaug 200 buvo visiškai pagrįsti, į juos atsižvelgėme", - miesto tarybos posėdyje teigė savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.
Bendrasis planas padeda sukurti miesto ateities viziją, atitinkančią 2006-2015 metų Kauno strateginį planą, įvertinti ir tęsti miesto planavimą, suformuoti miesto aplinką, tinkamą savivaldybės teritorijos ilgalaikiam ir nuolatiniam erdviniam vystymui. Jis parengtas po viešų svarstymų su visuomene bei suderinimo ir patikrinimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje. Planą parengė įmonės „Kauno planas" specialistai.
„Bendrojo plano laukė tiek miestiečiai, tiek verslininkai. Tai - išties svarbus dokumentas, nulemsiantis teigiamus pokyčius miesto plėtroje", - sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Anot miesto vyriausiojo architekto N. Valatkevičiaus, Kaune išskiriamos 3 urbanistikai svarbios teritorijos: Senamiestis, Naujamiestis ir XXI a. centras.
Senamiestis - miesto istorinė šerdis ir lankomiausia vieta. Naujamiestis atlieka dabartinio miesto centro funkcijas. Pagal bendrąjį planą didžiausias dėmesys turėtų tekti svarbiausių Kauno miesto išskirtinumą lemiančių tvirtovių ir laikotarpio, kai Kaunas buvo sostinė, statinių kompleksų bei atskirų statinių apsaugai ir tvarkymui. Nes anksčiau nepelnytai per mažai dėmesio buvo skirta pirmojo nepriklausomybės laikotarpio architektūriniam palikimui.
Bendrajame plane XXI a. Kauno centrą siūloma formuoti teritorijoje prie Savanorių prospekto tarp Tvirtovės al. ir Pakraščio g. Pagal Aukštybinių pastatų išdėstymo specialųjį planą, čia leidžiama dangoraižių statyba. Taip pat ši teritorija - natūralus traukos centras, kur veikia nemažai verslų.
Pramonė yra labai svarbi Kauno miestui, nes tai - sritis, užtikrinanti miesto ekonominį gyvybingumą.
Svarbiausiu miesto pramoniniu centru išlieka pramonės rajonas tarp Taikos prospekto ir Chemijos gatvės bei tarp Pramonės prospekto ir Ateities plento. Naujai kuriamas viešosios logistikos centras, susijęs su planuojama europinio standarto geležinkelio trasa, numatomas Palemone, esamo geležinkelio mazgo teritorijoje.
Kauno bendrajame plane siūloma išlaikyti ir atgaivinti pramonės centrą ir Julijanavoje. Ši teritorija yra svarbi tuo, kad visame kairiajame Nemuno krante yra daug mažesnis darbo vietų skaičius negu kitoje upės pusėje, o tai sukelia nemenką švytuoklinę migraciją ir generuoja kertančius miesto centrą transporto srautus. Kaip visai nauja pramonės ir logistikos teritorija numatoma vieta prie vakarinio aplinkkelio. Plane taip pat nurodomos mišraus naudojimo komerciškai aktyvios erdvės, kuriose koncentruojasi paslaugos, biurų nuoma ir prekyba.
Rekreaciniais ir sporto centrais laikomos tokios Kauno miesto vietos kaip Ąžuolyno parkas kartu su stadionu, Panemunės šilas, Pažaislio šilas su Kauno marių prieplaukomis, Kleboniškio, Lampėdžių miško parkai ir tvenkinys. Miesto erdvinės struktūros modelyje didelis dėmesys skiriamas ir gamtiniam karkasui - upėms, jų slėniams, terasoms ir šlaitams. To karkaso neturi užgožti urbanistinės struktūros.
„Bendrasis miesto planas reikalingas Kauno miesto savivaldybei, investuotojams, bendruomenei, teritorijų planavimo specialistams, architektams ir statytojams. Jo paskirtis - užtikrinti socialinės, susisiekimo, inžinerinės infrastruktūros tinkamą planavimą, gamtos ir kultūros vertybių teritorijų balansą, įvairių veiklos rūšių teritorijų plėtrą, gyventojų gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygų gerinimą, detalaus ir specialaus teritorijų planavimo dokumentų tarpusavio suderinimą, taip pat miesto plėtros perspektyvų vertinimą", - dėstė N. Valatkevičius.
