Kad įsivestų eurą, ES valstybė turi atitikti tam tikrus ekonominius kriterijus: biudžeto deficitas turi neviršyti 3 proc. šalies BVP (prognozuojama, kad 2013 m. Lietuvos biudžeto deficitas buvo 2,7 proc. BVP), valstybės skola neturi būti didesnė kaip 60 proc. BVP (Lietuvos rodiklis - 39,5 proc.), o vidutinė metinė infliacija negali daugiau kaip 1,5 proc. punkto viršyti trijų ES valstybių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos vidurkio (2014 m. vasario mėn. ES kriterijus buvo 1,54 proc., o atitinkamas Lietuvos rodiklis - 0,93 proc.).

Europarlamentaro iš Vokietijos Vernerio Langeno (Werner Langen) (Europos liaudies partija) pranešime, kuriam pritarė 29 komiteto nariai, o vienas susilaikė, pažymima, kad Lietuvos finansų sistema yra likvidi ir pagrįsta geru kapitalu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiame sektoriuje dominuoja skandinaviški bankai, kurie užima 90 proc. rinkos.

EP nariai taip pat atkreipia dėmesį į didelę Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir nemažą energetikos išlaidų dalį šalies vartojimo prekių krepšelyje. Europarlamentarai pripažįsta, kad Lietuvos vyriausybė mėgina taisyti padėtį vykdydama ambicingą energetinės nepriklausomybės strategiją.

EP nariai kviečia Lietuvos vyriausybę sukurti tinkamą kontrolės mechanizmą, kuris užtikrintų, kad euro įvedimas nevirstų pretekstu padidinti kainas. Jie apgailestauja, kad "2013 m. gegužę daugiau nei pusė apklaustų lietuvių išreiškė abejonių dėl euro įvedimo", ir kviečia Lietuvos vyriausybę aktyviau informuoti visuomenę šia tema, siekiant sustiprinti gyventojų palankumą naujajai valiutai.

Pagal ES sutartis dėl euro zonos plėtros turi būti atsiklausta Europos Parlamento nuomonės. Kadangi gegužės 25 d. vyks Europos Parlamento rinkimai, galutinę Parlamento nuomonę dėl Lietuvos įsijungimo į eurozoną tars naujieji EP nariai - tikėtina, liepos viduryje.