Programėlės kūrėjai, bendradarbiaudami su Valstybine mokesčių inspekcija, įgyvendino sprendinius, leidžiančius Gyventojų pajamų mokesčiui (GPM) nuo skirtų arbatpinigių nukeliauti į VMI sąskaitą automatiškai, o arbatpinigius gaunančiam darbuotojui metų gale beliks tik pateikti pajamų deklaraciją. Preliminari deklaracija jau bus suformuota.
„Asociacijos nariai džiaugiasi, kad jų lankytojams atsiranda galimybė telefonu ne tik atsiskaityti, bet ir palikti arbatpinigių. Tai dalinai sprendžia ilgus metus trunkančią diskusiją dėl arbatpinigių apmokestinimo. Be to, technologijoms sparčiai žengiant į priekį, žmonės turi vis mažiau grynųjų pinigų ir dažnai nepatogiai jaučiasi, kai neturi smulkių arbatpinigiams. Manau, šis atsiskaitymo būdas vis labiau populiarės tiek svečių, tiek padavėjų tarpe“, – sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Pasak „MoQ“ vadovės Monikos Rimkūnaitės-Bložės, skaitmeninių arbatpinigių potencialas didelis, nes jie gali būti pritaikyti visose srityse, kuriose svarbi aptarnavimo kokybė: sveikatingumo, grožio salonuose, be to, palikti „arbatos“ juk galima ir greitai siuntą pristačiusiam kurjeriui.
„Prieš kurdami sprendimą atlikome namų darbus, kurie mums parodė, kad grynųjų pinigų neturintiems pirkėjams kartais būna sudėtinga atsidėkoti už malonų aptarnavimą. Arbatpinigiai telefonu yra gera išeitis tiems, kurie nesinešioja grynųjų, bet visada turi savo išmanųjį. Verslui tai irgi gera žinia, nes arbatpinigiai telefonu tarsi grąžina status quo – visi, kurie nori palikti arbatpinigių, gali tai ir padaryti. Pirkėjas atsidėkoti gali tiek savo pinigais, tiek ir naudodamas savo ryšio operatoriaus suteiktą atidėtą mokėjimą, kuris vėliau bus pridėtas prie sąskaitos už ryšį”, – sako „MoQ“ vadovė.
„MoQ“ tikisi, kad šis sprendimas pridės skaidrumo kavinių ir restoranų darbuotojams deklaruojant arbatpinigiais gautas pajamas.
„Norėjome, kad išmaniuoju palikti arbatpinigiai nevirstų papildoma administracine našta nei įmonei, nei darbuotojui, todėl kurdami sprendimą konsultavomės ir konsultuojamės su VMI. Mūsų pasirinktas kelias leidžia arbatpinigiams nukeliauti tiesiai į aptarnaujančio darbuotojo „MoQ“ sąskaitą. Darbuotojui nereikės galvoti, kaip deklaruoti šias pajamas ir sumokėti 15% gyventojo pajamų mokestį į valstybės biudžetą – viskas atliekama automatiškai”, – paaiškina M. Rimkūnaitė-Bložė.
Dvejopas apmokestinimas
Lietuvoje galioja dvejopas arbatpinigių apmokestinimas. Pirmasis tarifas – 15% – taikomas, jeigu arbatpinigius padavėjas ar barista gauna tiesiogiai į savo sąskaitą arba kišenę. Tuomet minėtus 15% darbuotojas turi sumokėti pats. Antrasis apmokestinimo būdas taikomas, kai arbatpinigiai iš pradžių įskaitomi į įmonės sąskaitą (pvz. sumokėjus mokėjimo kortele) ir tik tada paskirstomi darbuotojams. Tokiu atveju įmonei sumokėjus mokesčius, darbuotojui lieka apie 50% paliktos sumos, rašoma pranešime spaudai.
Atsiskaityti su „MoQ“ šiuo metu galima beveik 1500 fizinių atsiskaitymo vietų ir per 95% lietuviškų interneto parduotuvių bei savitarnos svetainių. Kas ketvirtam mokėjimui telefonu pirkėjai naudoja ryšio operatorių suteiktą atidėtą mokėjimą, kuris vėliau pridedamas prie sąskaitos už ryšį.
Inovacijų festivalyje LOGIN 2019 vykusiuose interneto apdovanojimuose „MoQ“ nugalėjo trijose nominacijose: „Metų startuolio“, „Metų inovacijos“ ir geriausios programėlės. Programėlę „MoQ“ išvien plėtoja ryšio operatoriai „Bitė“, „Tele2“ ir „Telia“. Programėlė turi apie 90 tūkst. naudotojų. Gerokai daugiau programėlę yra atsisiuntę.
„MoQ“ programėlę plėtojanti įmonė „Mobilieji mokėjimai“ lygiomis dalimis priklauso mobiliojo ryšio operatoriams „Bitė Lietuva“, „Tele2“ ir „Telia Lietuva“. Lietuvos bankas bendrovei „Mobilieji mokėjimai“ yra suteikęs elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, reikalingą vykdyti su mobiliaisiais mokėjimais susijusią veiklą. Mobiliojo ryšio operatoriai yra gavę Europos Komisijos leidimą kartu kurti bendrą mobiliųjų mokėjimų paslaugos teikimo platformą.
