Penktadienio rytą Premjeras A. Butkevičius su žemės ūkio ministru Virgilijumi Jukna, VMVT direktoriumi J. Miliumi ir Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktoriumi Egidijumi Mackevičiumi aptarė susiklosčiusią situaciją ir priėmė pirmuosius sprendimus.
Po susitikimo VMVT vadovas J. Milius patikslino, kad nuo pirmadienio į Rusiją nebus vežama tik kiauliena ir jos gaminai, o kitos rūšies mėsai apribojimai nebus taikomi.
"VMVT vadovas turi imtis įvairiausių priemonių techniniu lygiu kalbantis su Rusijos veterinarijos tarnyba. Taip pat jis turi informuoti Europos Komisiją, ką daro techniniu lygiu, kada baigs izoliuoti vadinamąją grėsmės zoną, kur buvo nustatytas afrikinis kiaulių maras (...). Ir, aišku, visa VMVT vadovybė turi kiek įmanoma suvaldyti esančią riziką", - po susitikimo žiniasklaidai sakė Vyriausybės vadovas.
Tiek Premjeras A. Butkevičius, tiek žemės ūkio ministras V. Jukna yra įsitikinę, kad Rusija lietuviškos kiaulienos embargą paskelbė dėl sanitarinių aspektų, o ne dėl politinių priežasčių.
"Mes pasitarime keletą kartų keitėmės apie tai informacija ir manome, kad tai yra techninės problemos", - pabrėžė Ministras Pirmininkas.
"Tai prasidėjo, kai Lietuvoje atsirado du afrikinio kiaulių maro židiniai ir, be abejo, tai reikia spręsti techniniu lygiu", - antrino ir žemės ūkio ministras.
Vyriausybė tikisi, kad mėsos embargo problemą pavyks išspręsti per du mėnesius, toks terminas prieš kreipiantis į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) būna skirtas deryboms tarp šalių.
"Iš pradžių apie 60 dienų vyksta pokalbiai ir derybos, ir jeigu įvyksta susitarimas, po to kreipimosi jau nebebūna", - pažymėjo Premjeras A. Butkevičius.
Derėtis tiesiogiai su Rusija Lietuva, anot Vyriausybės vadovo, negali, todėl mūsų tarnybos tiesiog turi intensyviai bendradarbiauti su abiem pusėmis.
"Kol kas mes dvišalių derybų negalime vesti, nes jas veda EK. (...) Manau, kad tai būtų traktuojama kaip Lisabonos sutarties pažeidimas", - žiniasklaidai sakė Premjeras.
Paraleliai deryboms su Rusija Lietuva imasi ir naujų lietuviškos mėsos rinkų paieškų. Manoma, kad Lietuvos mėsos perdirbėjų produkcija galėtų keliauti ir ne tik į JAV ir Kiniją, su kuriomis jau vyksta baigiamasis derybų dėl eksporto etapas, bet ir Kanadą ar Afrikos valstybes.
Mėsos perdirbėjų akys tuo metu pirmiausiai krypsta į Rytų Azijos šalis - Kiniją, Pietų Korėją ir Japoniją, jie nepraranda vilties ir dėl musulmoniškų šalių rinkų.
"Dabartinė situacija rodo, kad alternatyvos yra būtinos - kad bent formaliu lygmeniu būtų galimybė ir leidimas vežti. Kinija, Pietų Korėja ir Japonija yra trikampis, į kurį mes galėtume vežti, ir kitos ES šalys ten jau dirba, todėl nematome priežasčių, kodėl mes to negalėtume daryti. Kitos rinkos - vadinamosios musulmoniškos šalys, kurios jau dabar kreipiasi, prašo ir norėtų sudaryti kontraktus, tiesiog mes vis dar turime nevisiškai nesutvarkytą teisinę bazę, t. y. Gyvūnų gerovės įstatymą", - sako LMPA direktorius Egidijus Mackevičius.
LMPA vadovas preliminariai skaičiuoja, kad eksportas į Tolimųjų Rytų šalis galėtų atsverti eksportą į Rusiją, į kurią pernai išvežta kiaulienos ir jos gaminių už maždaug 170 mln. Lt. Dar 100 mln. Lt sudarė į šią šalį išvežta jautiena. Į Rusiją perdirbėjai eksportavo tiek pat mėsos, kiek į visas ES šalis kartu sudėjus.
Anot E. Mackevičiaus, vienas Rusijos paskelbto kiaulienos embargo mėnuo įmonėms kainuos apie 14 mln. Lt.
Kaip jau skelbta, Europos Komisija ketvirtadienį priėmė politinį sprendimą kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją dėl Rusijos planuojamo embargo mėsos iš Europos Sąjungos produktams. Tai buvo nuspręsta nepavykus dvišalėms deryboms.
Nuo sausio 30 d. Rusija taikė kiaulienos importo iš visų ES šalių draudimą dėl afrikinio kiaulių maro protrūkio šios teritorijoje.
