Įvertinus rekomenduojamo maisto produktų krepšelio kainą, sumokamus komunalinius mokesčius ir išlaidas viešajam transportui, keturių asmenų šeima, turinti nuosavą butą senos statybos name Rygoje, šioms pagrindinėms reikmėms išleidžia 2025 litus per mėnesį. Vilniuje ši suma sudaro 1789 litus, Taline – 1791 litą.
Tačiau Taline šeimos grynosios pajamos, 2013 m. siekusios 6163 litus per mėnesį, yra 2061 litu didesnės nei Vilniuje ir 1857 litais - nei Rygoje. Dėl tokių pajamų skirtumų, išlaidoms maistui, būsto išlaikymui ir transportui Estijos sostinės namų ūkiams tenka skirti kur kas mažesnę pajamų dalį (29 proc.) nei Latvijos (47 proc.) ir Lietuvos (44 proc.) sostinių šeimoms.
„Baltijos šalių sostinėse pagrindinių išlaidų absoliuti suma yra panaši, tačiau įvertinus pajamų skirtumus, matyti, kad Talino gyventojams, kurių vidutinės pajamos kur kas didesnės nei gyvenančiųjų Vilniuje ar Rygoje, kitoms reikmėms lieka daugiau lėšų. Estijos gyventojai turi galimybę didesnę asmeninio biudžeto dalį skirti aprangai, būsto įrengimui, sveikatos priežiūrai, edukacijai ir laisvalaikiui", − konstatavo Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
Nuomotis – brangiausia
Remiantis Eurostat duomenimis, didžioji dalis Baltijos šalių gyventojų gyvena jiems arba jų šeimos nariams priklausančiame būste – 72 proc. Latvijoje, 85 proc. Lietuvoje ir 64 proc. Estijoje. Turint nuosavą būstą, išlaidos jam yra kur kas mažesnės nei nuomojant ar įsigijus būstą su paskola. Keturių asmenų šeimos, gyvenančios 70 kv. m. bute senos statybos name, išlaidos būsto išlaikymui per mėnesį Taline vidutiniškai siekia 695 litus, Vilniuje – 572 litus, Rygoje – 604 litus.
Didžiausias išlaidas būsto išlaikymui Baltijos šalių sostinėse patiria gyvenantys nuomojame būste. Ekonomiškai naudingesnis pasirinkimas už nuomą šiuo metu – būsto pirkimas pasirašant būsto paskolos sutartį. Net ir kiekvieną mėnesį mokant kredito įmoką, išlaidos būstui Vilniuje ir Rygoje šių metų pradžioje būtų beveik trečdaliu, Taline, kur nekilnojamo turto kainos didžiausios Baltijos šalyse, 7-8 proc. mažesnės nei nuomojantis.
Vis dėlto, pasak O. Bložienės, nors būsto įsigijimas su paskola būtų šiuo metu pigesnis variantas nei nuoma, pagrindinė kliūtis jam įsigyti daugeliui gyventojų yra pradinis įnašas, senos statybos atveju siekiantis 25 proc. nuo visos sumos. „Pavyzdžiui, Vilniuje, norint įsigyti 45 kv. m. senos statybos būstą, reikia sukaupti per 32 tūkst. litų, 70 kv. m. būsto pradinis įnašas šokteli iki 50.3 tūkst. litų. Sutaupyti tokias sumas daugeliui šeimų yra nelengvas iššūkis, ypač, jei tuo pat metu tenka mokėti už nuomą", − pastebėjo O. Bložienė.
Be nuomos ir kredito įmokos, didžiausią dalį būsto išlaikymo išlaidų Taline, Rygoje ir Vilniuje sudaro išlaidos šildymui ir namo priežiūros mokesčiai. Kaistantys radiatoriai neretai „suvalgo" pusę namų ūkių būstui skiriamų išlaidų. Tuo tarpu namo priežiūros kaina priklauso nuo namo charakteristikų, būklės ir namą prižiūrinčios bendrovės politikos.
Lietuvoje pigiausias maistas
Dar viena reikšminga namų ūkių išlaidų eilutė yra skirta maistui. Tyrimo rezultatai rodo, jog optimalus maisto produktų krepšelis šeimai Baltijos šalyse per mėnesį kainuoja nuo 996 iki 1145 litų: brangiausiai – Latvijoje, pigiausiai – Lietuvoje. Estijoje šeimos optimalaus maisto produktų krepšelio vertė per mėnesį siekia 1098 litus.
Didžiausią maisto produktų krepšelio išlaidų dalį – vidutiniškai 35 proc. – sudaro baltymų grupei priskiriami produktai: mėsa, žuvis, pupelės, riešutai ir kt. Po 16 proc. krepšelio vertės tenka grūdinių kultūrų ir pieno gaminiams, 13 proc. – daržovėms, 11 proc. – vaisiams.
Tuo tarpu susisiekimas Baltijos šalių sostinių gyventojams gali kainuoti kone keturis kartus mažiau nei maistas. Skaičiuojant, jog šeimoje du suaugusieji ir vienas moksleivis naudojasi viešuoju transportu, išlaidos jam šeimai, gyvenančiai Rygoje, siekia 276 litus, šeimai, gyvenančiai Vilniuje – 220 litų. Taline viešasis transportas yra nemokamas, todėl tai leidžia jo gyventojams sutaupyti 7 proc. pajamų palyginus su gyvenančiais Rygoje ir 5 proc. – palyginus su gyvenančiais Vilniuje.
„Lyginant su išlaidomis būstui ir transportui, maisto kategorija yra lanksčiausia ir turi daugiausia erdvės optimizavimui. Tai patvirtina ir akcijų metu gyventojų sutaupomos sumos. Kita vertus, kai Baltijos šalyje būsto poreikis yra išties aukštas, kyla rizika tinkamai neįvertinti savo finansinių galimybių, o tuomet būsto išlaikymas namų ūkiams gali tapti pernelyg didele našta. Esant tokiai situacijai, svarbu nebijoti priimti sprendimų, leidžiančių optimizuoti būtinąsias išlaidas, pavyzdžiui, keisti būstą į mažesnį ar senąjį išnuomoti ir persikelti kitur", − teigė O. Bložienė.
