Operatyvių patikrinimų metu VMI vertina įmonių atsiskaitymų eiliškumą, sudarytus sandorius, ar įmonės, nemokėdamos mokesčių, nepažeidė VMI (ir valstybės), kaip kreditoriaus, teisių. Nustačiusi pažeidimus, VMI taikys poveikio priemones: nurodys atsiskaityti negrynaisiais pinigais, vadovams skirs baudas iki 1000 litų, teisminiu keliu ginčys bendrovės sandorius su partneriais[1], planuojamas aktyvus bankrotų inicijavimo procesas. Be to, jau surinkta ir vertinama medžiaga dėl baudžiamosios atsakomybės už mokesčių nemokėjimą taikymo 42 įmonių atsakingiems asmenims. Informacija bus perduota FNTT dėl ikiteisminių tyrimo pradėjimo, o vadovams dėl mokesčių nesumokėjimo gresia baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas iki 4 metų.
VMI pažymi, kad vis efektyviau kovoti su piktybiniais skolininkais padeda įdiegti Mokesčių apskaitos informacinė sistemos funkcionalumai, leidžiantys operatyviau nustatyti nepriemokos mastus, struktūrą, mokesčių specialistams padedantys per itin trumpą laiką gauti informaciją apie rizikingų mokėtojų įsiskolinimus.
„Daug griežtesnę VMI poziciją skolininkų atžvilgiu inicijavo piktybiškai prievoles nuolat vėluojančių įvykdyti įmonių išradingumas. Analizuodami nepriemokos dinamiką, skolininkų elgesį, nustatėme, kad įmonės, pavyzdžiui, vietoj to, kad atsiskaitytų su valstybe, šeštadieniais (kai VMI nevykdo turto ar sąskaitų arešto procedūrų) prekybos centruose veikiančiuose bankų padaliniuose atsidaro vienadienes sąskaitas, per kurias įvykdo reikalingas lėšų transakcijas. Taip pat nustatome, kad valstybės skolininkas įmonei, kuriai, pardavė prekes, nurodo pirmiausia atsiskaityti su skolininko tiekėjais, apeinant jo sąskaitas", - pasakojo VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova, pažymėdama, kad tik pastarosiomis dienomis valstybė sulaukė dalies PVM įplaukų, kurios turėjo būti sumokėtos sausio pabaigoje.
VMI jau praėjusiais metais, nustačiusi, kad įmonės, turinčios pakankamai apyvartinių lėšų neskuba atsiskaityti su valstybe, o piniginius srautus nukreipia kitiems atsiskaitymams, dažniau ėmė taikyti griežtas išieškojimo procedūras (išieškojimą iš sąskaitų, turto areštai, nepriemokos išieškojimo perdavimas antstoliams ir t.t.) nuolatiniams ir piktybiniams skolininkams. Per praėjusį gruodį ir š.m. sausį iš sąskaitų išieškota 160 mln. litų mokesčių, t.y. triskart daugiau, nei tuo pačiu periodu 2012/2013 metais.
2013 metus VMI teikė teismams ieškinius dėl sandorių, pažeidžiančių kreditoriaus VMI prie FM interesus, panaikinimo. Ieškinių suma – beveik 3 mln. litų.
Siekiant apsaugoti valstybės bei verslo partnerių interesus, eliminuoti iš rinkos nemokias įmones, kurių tolimesnė veikla neigiamai įtakotų valstybės ir verslo partnerių finansinę padėtį, VMI 2013 metais inicijavo 186 bankroto bylas, o bendra pareiškimų suma – apie 64 mln. litų. Pernai taip pat VMI teismui pateikė 26 prašymus taikyti administracinio poveikio priemones įmonių, laiku nepateikusių pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui, vadovams. Pagal šiuos prašymus paskirta beveik 50 tūkst. litų baudų.
Iš viso 2013 metais VMI išieškojo iš skolininkų 724 mln. litų nesumokėtų mokesčių (2012 metais – 493 mln. litų).
Šiuo metu mokesčių mokėtojai valstybei skolingi apie 1,4 mlrd. litų, o didžioji skolos dalis (apie 80 proc.) tenka įmonėms. Daugiausiai įmonės skolingos PVM – apie 60 proc., Pelno mokesčio – apie 13 proc., GPM – apie 9 proc. „Lyderiaujantys" skolininkų sektoriai - didmeninė ir mažmeninė prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas (33 proc. skolininkų), statyba (19 proc.), apdirbamoji gamyba (10 proc.), transportas ir saugojimas (11 proc.).
