„Sodra“ į pensijų kaupimo dalyvių sąskaitas pervedė įmokas už balandį – iš viso beveik 38 milijonus eurų. Palyginti su kovo mėnesiu daugiau nei 3 mln. eurų išaugo valstybės paskatų suma, kuri balandį perkopė 10 milijonų eurų ir pasiekė 12,8 mln. euro.

Tokį augimą galėjo lemti tai, kad pajamas už praėjusius metus deklaravo savarankiškai dirbantys gyventojai. Dalis jų dalyvauja kaupime, tad valstybė į jų pensijų kaupimo sąskaitas pervedė paskatas už kiekvieną praėjusių metų mėnesį.

Be to, vien iki gegužės 67 tūkstančiai gyventojų nusprendė padidinti savo kaupimo tarifą nuo 1,8 iki 3 proc. ir dėl to jiems kiekvieną mėnesį pervedama didesnė valstybės paskata – 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio.

Aktyvių pensijų kaupimo dalyvių, kurie mokėjo įmokas nuo savo draudžiamųjų pajamų balandį buvo 830 tūkst. iš maždaug 1,3 mln. pensijų kaupimo dalyvių. Kiti dalyviai įmokėjo nemokėjo, nes Lietuvoje neturėjo darbo ir pajamų, tačiau jie yra dalyviai.

Ką renkasi gyventojai?

Nuo metų pradžios sudaryta jau beveik 20 tūkst. naujų pensijų kaupimo sutarčių, praneša „Sodra“. Daugelis šių gyventojų renkasi iškart kaupti didesniu 3 proc. tarifu ir daugiau nei 3000 iš jų yra vyresni nei 40 metų amžiaus.

Kita vertus, per penkis šių metų mėnesius 2 proc. (25 tūkst.) kaupimo dalyvių pensijų kaupimo sutartis nutraukė ir lėšas sugrąžino „Sodrai“.

8 proc. (100 tūkst.) pensijų kaupimo dalyvių nusprendė pensijų kaupimą sustabdyti palikdami lėšas pensijų kaupimo fonde ir pasilikdami galimybę vėl bet kada atnaujinti įmokų mokėjimą.

120 tūkst. iš 152 tūkst. naujai į pensijų kaupimą įtrauktų gyventojų nuo liepos pradės mokėti 1,8 proc. nuo darbo užmokesčio dydžio pensijų kaupimo įmokas „Sodros“ atsitiktine tvarka parinktose kaupimo bendrovėse, jeigu iki birželio 30 dienos nesudarys sutarties su kita kaupimo bendrove, nepadidins kaupimo tarifo ar neatsisakys kaupti.

Svarbiausi pensijų kaupimo pokyčiai

Paskata visiems dalyviams
Nuo šiol visi gyventojai, kurie dalyvaus pensijų kaupime, gaus paskatą iš valstybės. Paskata priklauso nuo to, kokio dydžio įmoką nuo savo darbo užmokesčio gyventojas kas mėnesį perves į savo pensijų kaupimo sąskaitą.

Jeigu gyventojas moka 3 proc. įmokas, kurios taikomos gyventojams ir iki šių metų pradžios mokėjusiems dalį iš savo darbo užmokesčio (buvęs modelis 2+2+2), tuomet valstybė prideda dar 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio – iš viso beveik 200 eurų per metus. Palyginti, vidutinę algą uždirbantis gyventojas pats įmoka apie 36 eurus.

Tie gyventojai, kurie kaupime dalyvavo, bet patys įmokų nemokėjo ir negaudavo valstybės paskatos, nuo šiol moka 1,8 proc. dydžio įmokas nuo darbo užmokesčio, o valstybė prideda 0,3 proc. Bet savo įmoką galima padidinti iki liepos mėnesio pabaigos. Tuomet padidėja ir valstybės paskata.

Mažesni fondų atskaitymai
Kita svarbi naujovė – mažinami fondų atskaitymai arba, kitaip sakant, administravimo mokesčiai. Jie šiemet negali viršyti 0,8 proc. sukauptos sumos, o nuo 2021 metų neviršys 0,5 proc. Pavyzdžiui, jeigu gyventojas yra sukaupęs 3000 eurų, tai 0,5 proc. atskaitymai per metus siektų 15 eurų arba kiek daugiau nei eurą per mėnesį.

Investavimo rizika pagal amžių
Be to, nuo šiol gyventojams nebereikės patiems galvoti, kokį fondą – labiau ar mažiau rizikingą pasirinkti. Jie perkelti į gyvenimo ciklo fondus pagal savo amžių.

Tai reiškia, kad jų lėšos bus investuojamos atsižvelgiant į amžių – kuo žmogus jaunesnis ir dar ilgai kaups, tuo rizikingiau investuojama, o artėjant kaupimo dalyvio pensiniam amžiui rizika mažinama, kad būtų išsaugota sukaupta suma.

Išsaugoma „Sodros“ pensija
Dar vienas svarbus dalykas – dalyvaujant kaupime nebemažėja „Sodros“ senatvės pensija. Tai reiškia, jog nuo šiol, nesvarbu ar žmogus toliau dalyvauja kaupime, ar ne, jis vis tiek gaus tokio pat dydžio pensiją iš „Sodros“, o sukaupta suma iš tiesų bus papildomas mėnesinis priedas prie šios pensijos.

Pažiūrėti, kokia pensiją gautumėte, jeigu dalyvautumėte kaupime ir kokią – jeigu ne, galite „Sodros“ prognozuojamos senatvės pensijos skaičiuoklėje, kurią rasite prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojai.sodra.lt.

Nauji kaupimo dalyviai
Nuo šių metų į pensijų kaupimą įtraukiami nauji dalyviai, kurie iki šiol kaupime nedalyvavo, bet sausio mėnesį buvo jaunesni nei 40 metų ir turėjo darbą arba vykdė savarankišką veiklą Lietuvoje.

Jie kaupimo dalyviais taps nuo liepos atsitiktine tvarka parinktoje kaupimo bendrovėje, tačiau gali ir patys pasirinkti bendrovę bei sudaryti kaupimo sutartį. Jie taip pat gali pasirinkti, kokiu tarifu mokėti įmokas – 3 + 1,5 ar 1,8 + 0,3.

Tokiu pat principu nauji kaupimo dalyviai bus įtraukiami kiekvienais metais.

Galimybė atsisakyti kaupimo
Kaupti senatvei, ar ne – kiekvieno žmogaus asmeninis pasirinkimas, nuo kurio priklausys jo pajamos senatvėje. Šiemet tiek esamiems, tiek potencialiems pensijų kaupimo dalyviams suteikta galimybė atsisakyti dalyvauti kaupime ir įmokų į savo pensijų kaupimo fondo sąskaitą nemokėti.

Jeigu gyventojas kaupime iki šiol dalyvavo, sustabdyti arba nutraukti kaupimą jis gali kreipęsis į savo kaupimo bendrovę iki birželio 30 dienos. Toks pats terminas suteiktas, gyventojams, kurie į kaupimą įtraukiami tik šiemet. Tik jie apie tai turėtų informuoti „Sodrą“ arba pateikti prašymą per asmeninę paskyrą.

Sukauptas lėšas išmokės „Sodra“
Nuo kitų metų centralizuotu anuitetų mokėtoju taps „Sodra“. Kaip tai vyks?

Gyventojas mokės įmokas ir kaups lėšas fonde, kuris pinigus investuos. Iki sulauks senatvės pensijos amžiaus pasiimti pinigų iš fondo nebus galima, tačiau kaupimo dalyviui nesulaukus pensijos visi pinigai bus paveldimi.

Sulaukus pensinio amžiaus ir žmogui paprašius jo sukaupti pinigai bus pradėti išmokėti panašiu principu, kaip pensija – išmoka kiekvieną mėnesį, kurios dydis priklausys nuo sukauptos sumos.

Gyventojas galės pasirinkti, ar jis nori standartinio anuiteto – garantuotai iki gyvos galvos mokamų išmokų, kurių dydis bus paskaičiuojamas įvertinus vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę – jeigu žmogus gyvens ilgiau nei vidutiniškai, jis per visą laiką gaus daugiau pinigų, jeigu trumpiau – mažiau.

Galima sakyti, kad vidutiniškai senatvėje pragyvenęs pensininkas atgaus visą sumą, kurią sukaupė iki senatvės.

Kitas pasirinkimas – atidėtasis anuitetas, kai didžioji dalis sukauptos sumos – 90 proc. išmokama iki 85 metų amžiaus, o kiek neišmokėta, tiek paveldima. Likę 10 proc. pradedami žmogui mokėti sulaukus 85 metų ir mokami tiek, kiek žmogus gyvens, tačiau nebepaveldimi.