„Žmonės nori, kad finansinių reikalų tvarkymas neatimtų iš jų laiko. Anksčiau atvykti į banko padalinį, sulaukti savo eilės, atlikti operaciją padedant banko darbuotojui ir vėl grįžti į namus ar darbo vietą, galėdavo užtrukti ir kelias valandas. Šiandien tą padaryti galima internetu namuose arba tiesiog einant gatve – tereikia turėti išmanųjį telefoną, tad laiko prasme skirtumas yra akivaizdus“, – komentuoja „Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė.
Apklausa atskleidė, kad internetu finansus tvarkantys gyventojai taip pat nėra linkę su savimi turėti didesnių sumų grynaisiais. 30 proc. apklaustųjų įvardino, kad netekę galimybės pervedinėti pinigus elektroniniu būdu, patirtų nepatogumų, nes tektų su savimi nešiotis grynųjų pinigų. Dešimtadaliui elektroninių mokėjimų entuziastų toks žingsnis į praeitį sukeltų sunkumų sekti savo biudžetą, išlaidų ir apmokėtų sąskaitų istoriją.
Beveik ketvirtadalis (24 proc.) elektronine bankininkyste besinaudojančių Lietuvos gyventojų skaičiuoja, kad pakeitus mokėjimo būdą jiems tektų papildomai išleisti daugiau nei 15 litų per mėnesį, o tai sudaro daugiau nei 200 litų per metus. Likusi dalis nurodė, kad finansiniai nuostoliai būtų kiek mažesni: 20 proc. papildomai išleistų 10–15 litų per mėnesį, 25 proc. – apie 5–10 litų.
„Elektroninėje erdvėje ir padaliniuose paslaugų įkainiai iš tiesų skiriasi – kartais net iki dešimties kartų. Gyventojas vidutiniškai per mėnesį sumoka 4-5 komunalines įmokas, atlieka 2-3 mokėjimus už kitas paslaugas ir padaro kelis pavedimus. Mokant interneto banke, toks rinkinys per mėnesį kainuotų apie 5 litus, o naudojantis tiesioginiu debetu ir dar mažiau. Mokant banko padalinyje suma galėtų viršyti ir 20 litų,“ – išlaidas mėnesio mokėjimams komentuoja O. Žvirzdinė.
Per dieną „Swedbank“ interneto bankas vidutiniškai aplankomas 145 tūkst. kartų. 3 iš 5 apsilankymų metu atliekamas mokėjimas. Interneto bankas, kuris anksčiau buvo naudojamas tik kaip mokėjimų platforma, pamažu įgyja ir kitokią funkciją. Pastaruoju metu populiarėja sudėtingesnės paslaugos, dėl kurių gyventojai anksčiau eidavo į banko padalinį. Pavyzdžiui, per metus interneto banke klientai pasirašė trečdalį visų asmeninių paskolų sutarčių ir beveik 50 proc. terminuotų indėlių sutarčių.
Lietuvos gyventojų nuomonės dėl naudojimosi internetine bankininkyste tyrimą „Swedbank“ užsakymu praėjusių metų lapkričio mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 18–75 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.
