Registrų centro generalinis direktorius Saulius Urbanavičius teigia, kad iš įmonės pusės toks sprendimas - suprantamas tiek dėl vykdomos veiklos ir kompetencijų, tiek dėl valstybės ilgalaikių tikslų.
„Valstybei konsoliduojant IT ūkį, strateginius valstybės informacinius išteklius tvarkantis Registrų centras, suprantama, negali likti nuošaly. Būdami sprendimų dalimi, turime prisidėti ir prie jų priėmimo. Turėdami patirtį ir kompetencijas, strateginę infrastruktūrą, teikdami paslaugas ir tvarkydami informacines sistemas, esame kritiškai svarbūs ekonomikai ir valstybės pažangai, kurią atspindi tokie reitingai, kaip „Doing Buisiness”.
Kartu turime ir daug potencialo skaitmenizuojant paslaugas, darant jas prieinamesnes gyventojams ir verslui, diegiant inovacijas ir pažangius sprendimus mūsų veikloje. Todėl mūsų tikslas - efektyviai veikianti įmonė ir sprendimai, kurie gali padėti tą potencialą atskleisti“, - pranešime cituojamas S. Urbanavičius.
Susisiekimo ministro Roko Masiulio teigimu, per pusantrų metų, Registrų centrui esant Susisiekimo ministerijos žinioje, pavyko iš esmės pakeisti įmonės veiklos organizavimą ir veiklos skaidrumo nuostatas.
„Suformuota nauja įmonės veiklos architektūra, patvirtinta nauja strategija, užtikrinti skaidrūs, nediskriminuojantys duomenų teikimo principai. Visa tai davė puikių rezultatų - vien per 2018 m. 137 proc. išaugo įmonės pelnas, 33 proc. padidėjo grąža valstybei“, - sako R. Masiulis.
Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus, viena vertus, Registrų centro turimos kompetencijos padės greičiau įgyvendinti patį konsolidacijos projektą jo pagrindu, antra vertus, ateityje duomenys bus pagrindinė ekonomikos žaliava.
„Dėl to Registrų centras yra vienas iš svarbiausių įrankių, siekiant auginti ne tik tradicinį verslą, bet ir Lietuvos startuolių bendruomenę. Atviras priėjimas prie Registrų centro duomenų leistų inovatyvioms įmonėms plėtoti ir testuoti technologijas, kurios būtų įdomios globaliai rinkai“, - teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.
Kaip skelbia Susisiekimo ministerija, audituotais duomenimis, Registrų centro pajamos 2018 m. siekė 39,5 mln. eurų ir buvo 0,3 mln. eurų didesnės nei 2017 m. Įmonės grynasis pelnas dėl efektyviai suvaldytų veiklos sąnaudų per metus padidėjo nuo 0,8 iki 1,9 mln. eurų, grąža į valstybės biudžetą - nuo 1,1 iki 1,46 mln. eurų. Visoje Lietuvoje ir elektroniniu būdu paslaugas teikianti įmonė pernai suteikė 122 mln. įvairių paslaugų, trečdaliu daugiau nei 2017 m.
Vyriausybės sprendimu nuo 2017 m. lapkričio 15 d. Registrų centro savininko teises ir pareigas įgyvendinti buvo įgaliota Susisiekimo ministerija. Anksčiau jas vykdė Teisingumo ministerija. Viena iš Susisiekimo ministerijai keltų užduočių, jos reguliavimo sričiai perdavus Registrų centrą, buvo išspręsti įmonėje įsisenėjusias skaidrumo problemas.
Siekiant įmonės veiklos skaidrumo, Susisiekimo ministerijos iniciatyva Registrų centre buvo atliktas duomenų teikimo auditas, kurio metu išanalizuota duomenų teikimo praktika įmonėje nuo 2016 m. pradžios iki 2018 m. rugpjūčio, teikiant Gyventojų registro, Juridinių asmenų registro ir Hipotekos ir turto areštų informacinių sistemų duomenis pagal tuo metu sudarytas sutartis. Auditas atskleidė Registrų centrui padarytą žalą dėl negautų pajamų už registrų duomenų teikimą. Dėl šias funkcijas vykdžiusių asmenų atsakomybės pateikti civiliniai ieškiniai ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai.
Registrų centras tvarko esminius valstybės informacinius išteklius - pagrindinius valstybės registrus ir informacines sistemas. Juose kaupiami valstybei svarbūs duomenys, kurių pagrindu kuriamos ir teikiamos elektroninės paslaugos.
