Skaitydama metinį pranešimą Seime šalies vadovė kalbėjo apie tai, kad Europos Sąjungos (ES) investicijas turi pajusti visi šalies žmonės.
"Investicijos visiškai aplenkia Rietavo, Šilalės, Marijampolės, Pagėgių, Šalčininkų, Lazdijų, Jurbarko, Birštono, Rokiškio savivaldybes. Investicijų pritraukimas turi tapti ir vietos valdžios tiesiogine atsakomybe. Ar Lietuva taps šalimi, į kurią veržiasi kapitalas, technologijos, inovacijos, kur geros sąlygos dirbti ir užsidirbti, priklauso nuo kiekvieno mero ir seniūno sumanumo ir pastangų", - teigė D. Grybauskaitė.
Pasak jos, net 82,5 proc. visų užsienio investicijų į Lietuvą ateina iš ES šalių, o vien Šiaurės šalys investavo beveik 17 mlrd. litų.
"Viešoji įstaiga "Investuok Lietuvoje" vien pernai padėjo atsirasti 22 plyno lauko projektams įvairiuose šalies rajonuose. Per ketverius metus įdarbinta 9570 šalies žmonių", - sakė Prezidentė.
D. Grybauskaitė pažymėjo, kad per artimiausius metus investicijos ir ES parama šalyje dar labiau išaugs.
Pasak Prezidentės, nemaža dalis šių lėšų bus skirta valstybės žemės ūkiui, kurio potencialas iki šiol nėra išnaudojamas.
"Žemdirbiams ir kaimo gyventojams atiteks kone pusė visos šios sumos - net 17,24 milijardo litų. Tačiau šalyje vis dar 500 tūkstančių hektarų apleistos ir dirvonuojančios žemės. Apskaičiuota, kad jeigu joje augtų javai ar kitos žemės ūkio kultūros, kasmet uždirbtume papildomą milijardą litų", - pažymėjo šalies vadovė.
Prezidentė užsiminė ir apie referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams organizavimą.
"Įdarbinkime savo žemę patys ir nereikės bijoti, kad ją išpirks svetimi", - sakė ji.
Kalbėdama apie šalies verslą, Prezidentė teigia, jog Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama specialistų ruošimui, tačiau dar kartą pabrėžė, kad didžioji verslo dalis yra susitelkusi didmiesčiuose.
"Kai kuriose savivaldybėse dirba vos trečdalis gyventojų. Todėl socialinė atskirtis tampa grėsme valstybės saugumui. Tik turėdami darbo mūsų žmonės bus nepažeidžiami ir jausis saugūs savo valstybėje", - sakė ji.
Anot jos, verslas dar labiau suklestės, jei juo rūpintis jau bus pradedama mokymo įstaigose, geri darbuotojai ugdomi nuo pat pradžios ir tada jie geriau integruosis į vieną ar kitą verslo sektorių.
"Sumažinusi atotrūkį tarp mokslo ir verslo, modernizavusi studijų vadybą, profesinį rengimą priderinusi prie rinkos poreikių, Lietuva galės konkuruoti ne tik kvalifikuota darbo jėga, bet ir našumu bei technologijomis. Vien jaunimo įdarbinimui iki 2020 m. numatome skirti daugiau nei 400 milijonų litų. Išmintingai panaudoję juos aktyviems projektams, užtikrinsime, kad pirmoji darbovietė mūsų absolventams tikrai nebus Darbo birža", - teigė D. Grybauskaitė.
Pasak jos, nors ES paramos dėka Lietuva per dešimtmetį pasiekė 72 proc. ES pragyvenimo lygio vidurkio, Sąjungos lėšos nėra amžinos.
"Bet europinė parama neamžina, ji palaipsniui mažės. Dabar ES parama sudaro beveik ketvirtį mūsų valstybės metinio biudžeto. Todėl turime labai atsakingai ir protingai investuoti ją į ateitį ir užtikrinti, kad ekonominė gerovė pasiektų kiekvieną žmogų, o nenusėstų korumpuotų grupuočių kišenėse", - sakė šalies vadovė.
