Pasak Virginijaus Doveikos, SEB banko prezidento pavaduotojo ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus, tai rodo, kad net ir pasibaigus Europos Sąjungos (ES) 2007—2013 metais numatytai paramai, ūkininkai toliau investavo — pirmiausia į technikos modernizavimą.
„Didėjant pasaulinei konkurencijai, Lietuvos ūkininkai daug dėmesio skiria darbo našumui, o tai tiesiogiai susiję su naudojama technika. Ir nors šalies ūkių efektyvumas nuolat gerėja, reikia pripažinti, kad technologinis žemės ūkių lygis Lietuvoje dar atsilieka nuo Europos", — sako V. Doveika.
Pasak jo, ūkiai Lietuvoje techniką dažniausiai atnaujina naudodami ES struktūrinių fondų paramą, todėl 2013 metais, jai pasibaigus, ūkininkai ėmė ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. „Daugelis ūkių skyrė savo lėšų, kiti rinkosi lizingą. Panaši tendencija juntama ir šiemet, kadangi dar nėra pradėtos skirstyti 2014–2021 metų struktūrinių fondų lėšos, o ūkiai negali laukti, nes jau dabar planuoja vasaros darbus", — sako V. Doveika. Banko duomenimis, lizingu šalies ūkininkai dažniausiai perka stambiąją techniką – traktorius ir kombainus, kurių kainos gali siekti daugiau kaip 0,5 mln. litų.
SEB banko statistika rodo, kad pernai ūkininkai turėjo ir didesnių apyvartinių lėšų finansavimo poreikių — žemės ūkio sektoriuje tokių paskolų bankas suteikė 28 proc. daugiau negu 2012 metais. Kaip pastebi V. Doveika, žemės ūkis labai priklauso nuo klimato sąlygų — vienais metais derlius gali būti rekordinis, kitąmet — labai menkas, todėl ūkiams svarbu turėti tam tikrą lėšų atsargą, kurią galima būtų panaudoti blogesnio derliaus metais ar atsiradus nenumatytiems poreikiams.
Praėjusiais metais pavieniams ūkininkams SEB bankas suteikė apie 60 proc. žemės ūkio sektoriaus finansavimo — paskolų ir lizingo paslaugų. Likusi dalis — apie 40 proc. — finansavimo buvo suteikta žemės ūkio veikla besiverčiantiems juridiniams asmenims.
