„Buvo pasirinktas greitas, užtikrintas būdas šitą reikalą greitai sutvarkyti su mažiausiomis valstybės sąnaudomis, ir geriausiu rezultatu indėlininkams“, – sakė Vaidievutis Geralavičius. Finansų ministrė tikina, kad turėtus pinigus atgaus „absoliučiai didžioji dalis gyventojų ir didžioji dalis fizinių asmenų“.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė aiškino, kad apdrausti 100 tūkst. eurų neviršijantys indėliai žmonėms bus pradėti grąžinti praėjus 20 darbo dienų terminui, kuris gali būti pratęstas dar 10 dienų. Jis bus pradėtas skaičiuoti tuomet, kai bankui bus pradėta bankroto procedūra.
„Įstatymas labai aiškiai apibrėžia terminus. Yra 20 darbo dienų terminas, kuris gali būti pratęstas dar 10 dienų. Ir tai, žinoma, priklauso nuo procedūrų. Valstybė turi pasirinkti banką, per kurį vykdo šituos įsipareigojimus, o tai užima šiek tiek laiko, ir bankas tūrio perimti duomenis iš banko „Snoras“ tam, kad galėtų žinoti, kam ir kiek draudimo išmokų priklauso“, – Lietuvos radijui teigė ministrė.
Ji žada, kad turėtas lėšas atgaus „absoliučiai didžioji dalis gyventojų ir didžioji dalis fizinių asmenų“.
Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius teigė, kad banke trūksta turto už 3,4 mlrd. litų, tačiau įskaitant kapitalą, skylė sumažėja iki 2,6 mlrd. litų. Jis aiškino, kad „Snorui“ skelbti bankrotą nuspręsta siekiant kuo mažesnių sąnaudų valstybei ir geriausio rezultato indėlininkams.
„Kaip rodo laikinojo administratoriaus tyrimas ir ką numanėm patys, jei būtų atidalintas šitas bankas, jei jis būtų toks buvęs, jis vargiai galėjo pelningai veikti. Mūsų ir laikinojo administratoriaus analizės duomenimis tam būtų paskolų portfelį būtų reikėję didinti apie 40 proc. Tai nerealu, kai šiais laikais bankai apskritai nelabai turi galimybių paskolų portfelį didinti, nes gerų verslo projektų nėra tiek daug, o pinigų bankuose tikrai trūksta“, – kalbėjo jis.
„Pirkėjo horizonte nematyti, tikėtis, kad kažkokioje provincijoje nupirks kažkokį mažą bankelį, o Europos Sąjungos mastu, deja, mes esame provincija, tikrai tikimybė nedidelė. Taigi pertvarkymo rezultatas būtų buvęs tas, kad vis tiek indėlininkai būtų atgavę pinigus, kaip atgaus ir dabar, tai yra valstybės sąnaudos būtų tokios pat, tačiau jos būtų padidėję, nes naujasis bankas būtų lėtai grimzdęs į nuostolius ir galų gale jis vis tiek būtų bankrutavęs. Tai reputacine prasme nieko gero, ekonomine prasme – dar blogiau. Buvo pasirinktas greitas, užtikrintas būdas šitą reikalą greitai sutvarkyti su mažiausiomis valstybės sąnaudomis, ir geriausiu rezultatu indėlininkams. Retai būna, kad pasiekiami du optimumai, bet taip yra“, – tvirtino Lietuvos banko atstovas.
I. Šimonytė, aiškino, kad valstybės sąnaudas sudarys valstybės grąžinami apdrausti indėliai.
„Tačiau pagal turto vertę, kuri įvertinta pakankamai atsargiai ir konservatyviai, kurią atskirai realizuojant galima atgauti investuotas lėšas, to turto turėtų pakakti vyriausybės įsipareigojimams padengti – išmokoms atstatyti. Kitų kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybė priklausys nuo to, kaip sėkmingai seksis tą turtą realizuoti“, – sakė ji.
Anot jos, banke buvo ir apie 300 mln. litų valstybinių ar valstybės valdomų institucijų lėšų.
„Situacija skirtinga skirtingose institucijose. Daugybė mažų savivaldybė laikė mažus indėlius ir atgaus visus savo pinigus. Tačiau yra tokių valstybes ar valstybės valdomų institucijų, kurios laikė nemažas sumas, ta suma gali siekti apie 300 mln. litų“, – kalbėjo ministrė.
Ji dar kartą patikino, kad banko „ Snoras“ problemos yra individualios šio banko problemos.
„Nėra jokių ekonominių prielaidų ar kokių kitų priežasčių nerimauti dėl bankinės sistemos Lietuvoje bendrai. Šiame banke buvo vykdoma galimai nusikalstama veika ir dėl to banko veiklos rezultatai yra tokie, kokie yra. Iš esmės geriausia pašalinti tą bankinės sistemos dalį apskritai, kad žmonės galėtų atgauti ar sustiprinti tikėjimą bankine sistema apskritai ir kad būtų aišku, kad tai atskiras individualus atvejis, kurį reikia greitai ir ryžtingai išspręsti“, – tvirtino I. Šimonytė.
