„Analizuodami banko skelbiamą statistiką, matome smulkiųjų vartojimo kreditų sektoriaus brandos požymių: didžioji dalis smulkiųjų kreditų imama racionaliai, pamatuotai, matant realius būdus iš ko bus grąžintas kreditas, prie to taip pat prisidėjo ir sugriežtėjęs mokumo vertinimas atsakingai veikiančiose bendrovėse ir, žinoma, griežčiausiai ES sureguliuota mūsų šalies teisinė bazė bei gerėjanti gyventojų ekonominė padėtis. Asociacija toliau didelį dėmesį skirs darbui su visuomene, šviesdama, kad smulkieji kreditai būtų naudojami pagal pagrindinę savo paskirtį – trumpalaikiams finansiniams sunkumams spręsti, padengti skubioms ir netikėtoms išlaidoms", – sakė LSVKA valdybos pirmininkas Liutauras Valickas. Pasak jo, situacija dėl pradelstų mokėjimų faktiškai dar geresnė nei rodo Lietuvos banko skaičiai, kadangi šis fiksuoja akumuliuotą statistiką – tai yra skaičiuoja per visą šio verslo istoriją sukauptus skolininkus. Asociacijos duomenimis, realių įsiskolinusių skaičius svyruoja apie 7 procentus.
2013 m. pabaigoje išduotų smulkiųjų vartojimo kreditų portfelis buvo 107 mln. litų, išmokėtų kreditų skaičius - 244 tūkst. 2013 m. II pusmetį palyginus su pirmuoju, rinka fiksavo kritimą beveik ketvirtadaliu (22 proc.) – iki 130 mln. litų. Reikšmingą pokytį rinkoje lėmė pernai liepą įsigaliojusi Lietuvos banko priimta „40 proc. pajamų taisyklė", pagal kurią visi asmens finansiniai įsipareigojimai negali viršyti 40 proc. žmogaus pastovių pajamų. Sumos išlieka nedidelės – pernai vidutinė išduotų smulkiųjų vartojimo kreditų suma buvo 383 litai, tačiau įsigaliojus 40 proc. pajamų taisyklei, mažas pajamas gaunantiems žmonėms teko ilginti kredito terminus. Asociacijos duomenimis, vidutiniškai smulkus kreditas dabar imamas 52 dienoms (iki pernai liepos mėn. jis buvo imamas 30 dienų). Metinė palūkanų norma per praėjusius metus dar sumažėjo 5,32 proc. iki 99 proc. per metus. Iliustravimui, už minėtą vidutinės sumos kreditą maksimali mokėtina suma per mėnesį neviršytų 32 litų.
„Asociacijai priklausančiose bendrovėse veiklos nesklandumų kyla nedaug, net ir visoje reguliuojamoje rinkoje, Lietuvos banko duomenimis, paskutinį 2013 m. ketvirtį buvo gauti 4 skundai, per metus skundų sumažėjo beveik penktadaliu. Tačiau didžiausia kreditų sektoriaus bėda – gausybė bendrovių ir fizinių asmenų, teikiančių greituosius kreditus nekontroliuojamoje, šešėlinėje rinkoje, t.y. vadinamieji neoficialieji paskolų tarpininkai, nevaržomai veikiantys internete ar per skelbimus laikraščiuose. Čia jiems Lietuvos banko reglamentavimai faktiškai negalioja ir vartotojų teisių ten niekas nesaugo – būtent į šią probleminę zoną reikėtų kreipti pagrindinį dėmesį", – akcentavo asociacijos vadovas.
Šviesdama vartotojus, kaip tinkamai pasirinkti smulkaus vartojimo kredito teikėją, kaip įvertinti, ar reikalinga paskola, kokias įmokas gali tekti sumokėti, LSVKA pernai iniciavo programą „Skaidrus kreditas". Jos svetainėje www.apiekredita.lt taip pat galima rasti vartotojų interesams ir teisėms apsaugoti skirtus Kreditų arbitražą bei registrą „Neteikit man kredito", sužinoti, ką daryti iškilus sunkumų grąžinti kreditą, gauti teisines konsultacijas, užduoti rūpimus klausimus ar pasidalinti atsiliepimais.
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija vienija 12 sektoriaus bendrovių, kurios apima apie 70 proc. smulkiųjų vartojimo kreditų rinkos. Visos asociacijos narės yra įtrauktos į oficialų Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, kasmet atlieka nepriklausomą auditą, jų veiklą prižiūri Lietuvos bankas, kuriam įmonės kas 3 mėn. teikia išsamias veiklos ataskaitas.
2013 m. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos narės į valstybės ir Sodros biudžetą sumokėjo daugiau nei 11 mln. lt mokesčių bei skyrė 1,5 milijono litų paramos projektams. Vartojimo kreditų rinka, kurioje veikia daugiau kaip 40 bendrovių, suteikia darbą daugiau kaip 600 darbuotojų. Lietuvos finansų sektoriuje smulkiųjų vartojimo kreditų rinka užima apie 0,5 procento.
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos inf.
