Kreditų biuro „Creditinfo" duomenimis, 2013 m. lapkričio mėnesį gyventojų pradelstos skolos sudarė 3,61 mlrd. Litų. Iš viso net 268 tūkst. Lietuvos gyventojų savo kredito istorijose turėjo įrašą apie negrąžintą skolą. Asmeninių kredito istorijų duomenimis, praėjusių metų gruodžio pabaigoje bent vieną skolą turėjo 269 tūkst. žmonių. Didelis įsiskolinimo mastas tendencija tapę mokėjimų vėlavimai tampa vis didesne šalies problema.

Lietuvoje dar vis įprasta manyti, kad įsiskolinimas – tai kiekvieno fizinio asmens ar verslo individualus reikalas. Tačiau problemos, kylančios dėl refinansavimo ir grobikiškų skolinimo sąlygų turėtų būti sprendžiamos valstybiniu lygmeniu. Jei į šias kreditavimo rinkos ydas nebus pakankamai rimtai atsižvelgta, jos gali tapti neišvengiamos gyventojų, verslo sektoriaus priklausomybės nuo bankų bei ilgalaikio skurdo priežastimi.

Siekiant švelninti susidariusią situaciją, vartotojui turi būti suteikta teisė į pasinaudojimą skolų mokėjimo ir devalvavimo sistema. Bankrutavus įmonei, skolos nurašomos, tačiau fiziniams asmenims bankrotas daug sudėtingesnis. Prie asmens darbo užmokesčio pritaikytas atsiskaitymas, kai tai yra vienintelis pajamų bei skolos padengimo šaltinis, galėtų būti vienas iš būdų siekiant gerinti įsiskolinusiųjų padėtį. Kitu atveju asmens įsiskolinimas gali tapti ilgamete našta ne tik jam, tačiau ir aplinkiniams.

Asmens bankroto procedūra turėtų grąžinti vartotoją į pilnavertį gyvenimą visuomenėje, o ne pasmerkti kankinimui. Nešališkos konsultacijos, apsauga nuo kreditorių, pagalba iš naujo pritaikant pajamas išlaidoms turėtų būti neatsiejama šios procedūros dalis.

Projektas „Etiška bankininkystė – sąžiningus santykius kurkime kartu" finansuojamas Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO subsidijų schemos lėšomis.

Lietuvos bankų klientų asociacijos informacija