„Noriu viešai išsakyti argumentus, kad Lietuvos ir ypač Vilniaus gyventojai žinotų, kad dar nebuvo tokios valdžios, kuri taip nemylėtų Lietuvos sostinės. Finansų ministerija premjerui pateikė 2012 metų biudžetą, kuriame buvo įtraukti siūlymai Vilniui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį padidinti nuo 40 iki 45 proc., tiek pat padidinti ir skolinimosi limitą. Tačiau po pono A. Kubiliaus ir jo patarėjų, taip pat buvusio mero Raimundo Aleknos įtakos, Seimui buvo pateiktas kitas biudžeto projektas, kuriame Vilniui paliktas tas pats 40 proc. GPM atskaitymų dydis, o skolinimosi limitas netgi priešingai, ne padidintas, o sumažintas iki 35 proc.“, - sako A.Zuokas.
Pasak Vilniaus mero, toks sprendimas praktiškai atima galimybes Vilniaus savivaldybei įvykdyti finansinius įsipareigojimus savo kreditoriams ir kartu kenkia vilniečiams.
Apie Vilniaus finansinę padėtį Vyriausybės vadovas ne kartą buvo informuotas miesto vadovybės, bankų, Vilniaus miesto kreditorių ir Finansų ministerijos atstovų. „PricewaterhouseCoopers“ auditoriai atlikę Vilniaus miesto finansinių įsiskolinimų susidarymo priežasčių analizę pateikė išvadą, kad „Vyriausybė netinkamai planavo Gyventojų pajamų mokesčio pajamas savivaldybės biudžete ir dėl to miestas negavo 227 mln. litų. Ydingas planavimas buvo vienas iš svarbiausių veiksmų, nulėmusių ženklų skolų didėjimą 2007-2010 m.“
Vasarą sudaryta bendra Vilniaus miesto savivaldybės, Finansų ministerijos ir bankų-kreditorių darbo grupė konstatavo, kad 2012 m. valstybės biudžete Vilniui būtina skirti 45 proc. (vietoje esamų 40 proc.) surenkamo GPM, be to, skolinimosi limitą padidinti nuo 40 iki 45 proc. Tai būtina, kad Vilniaus miestas galėtų vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus paslaugų teikėjams ir bankams.
„Vilniaus Taryba pati biudžeto neformuoja ir negali daryti įtakos sprendimams, kurie yra išimtinai Vyriausybės ir valdančiosios daugumos kompetencija. Todėl Vilniaus miesto savivaldybei nebelieka kito kelio, kaip Lietuvos sostinės ir gyventojų interesus nuo Vyriausybės politinių sprendimų, kurie prasilenkia su ekonomine logika ir teisingumu ginti teisme“, - sako A.Zuokas.
Pagal Seimui teikiamą svarstyti biudžetą Vilniui iš vilniečių surinkto gyventojų pajamų mokesčio bus skiriama tik 40 proc. sumos, kai, pavyzdžiui, Kaune savivaldybei kauniečiai skiria 94 proc., o Klaipėdoje – 86 proc. Taigi vilniečiai nuo GPM į valstybės biudžetą skirs 510 mln. litų, o į miesto – kiek daugiau nei 300 mln. litų. Pavyzdžiui, antras pagal dydį Lietuvos miestas valstybės biudžetui skirs apie 18 mln. litų, arba net 3,4 mln. litų mažiau nei Klaipėda.
Be to, Vilnius išlieka vieninteliu miestu Lietuvoje, kuriame nemažėja gyventojų skaičius. Kituose Lietuvos miestuose gyventojų per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 10-15 proc.
