Tokius rezultatus atskleidė Lietuvos banko užsakymu šių metų pradžioje UAB "Spinter tyrimai" atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

Respondentų taip pat paprašyta nurodyti pateikto vertinimo priežastis. Daugiausia - 38 proc. tų, kurie Vytį ant lietuviškųjų eurų monetų vertino palankiai, teigė, kad Vytis jiems yra "lietuviškas, artimas ir savas", 9 proc. apklaustųjų minėjo, kad nacionalinis simbolis atspindės mūsų šalį, lietuviškumą ir tautiškumą. Tai, kad Vytis yra mūsų valstybės herbas, o lietuviškas euras taip primins litą, įvardijo atitinkamai 8 proc. ir 7 proc. apklausos dalyvių.

Tarp neigiamo vertinimo priežasčių dažniausiai buvo minimos šios: "kam to reikia", "eurai visoje Europos Sąjungoje turi būti vienodi", "euras - ne Lietuvos valiuta, todėl ir lietuviškų simbolių nereikia". Taip pat būta pavienių siūlymų ant monetų verčiau vaizduoti Vincą Kudirką ar Joną Basanavičių.

Kiekviena eurą įsivedusi valstybė turi teisę išleisti apyvartines eurų monetas, kurių viena pusė yra vienoda visoms šalims (bendroji pusė), kita - savita, skirtinga (nacionalinė pusė). Eurų banknotai visoje Europos Sąjungoje vienodi.

Ant Lietuvos išleistų apyvartinių eurų monetų bus trys vaizdai su Lietuvos valstybės herbo simboliu Vyčiu, juos sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas. Pirmuosius 2015 m. laidos eurų su lietuviška puse technologinius pavyzdžius UAB Lietuvos monetų kalykla turėtų nukaldinti jau šį pavasarį.

Lietuva tikisi sėkmingai įvykdyti nustatytus euro įvedimo reikalavimus, vadinamus Mastrichto kriterijais, ir 2015 m. sausio 1 d. įsivesti ES bendrąją valiutą.