Per susitikimą buvo aptartos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemą diegiančios savivaldybės: nuo tarpusavio nesutarimų, politinių nuomonių nesutapimo iki viešųjų pirkimų, kurie užtrunka tiek dėl konkursinės medžiagos parengimo niuansų, tiek ir dėl potencialių tiekėjų, kurie neretai yra linkę imtis piktybinių veiksmų tais atvejais, kai nelaimi konkursų.
Ministerijos ir jai pavaldžios Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atstovai pateikė patarimų, kaip būtų galima paspartinti tiek dokumentų rengimą, tiek ir pirkimus, į ką derėtų atkreipti dėmesį siekiant visiškai sumažinti piktybinių skundų riziką ir pan.
„Norėčiau paprašyti skirti visas jėgas ir energiją, kad procesai būtų spartesni. Priešingu atveju tikrai būsime priversti imtis didesnių ar mažesnių finansinių korekcijų. Nenorime jūsų bausti ar skriausti, tiesiog norime, kad projektai būtų įgyvendinami kuo sparčiau“, – pažymėjo ministras Gediminas Kazlauskas.
Taip pat buvo aptarta ir kita opi problema – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo projektai, kurie kai kuriose savivaldybėse stringa dėl nepakankamo naujai prisijungusių gyventojų skaičiaus. APVA jau perspėjo savivaldybes, kad neįvykdžius įsipareigojimų dalį šiems projektams skirtų lėšų taip pat gali tekti grąžinti.
„Turite kalbėtis su gyventojais, juos įtikinėti, pagaliau jiems padėti. Yra nemažai gerų pavyzdžių, kai savivaldybės padėjo žmonėms, taip pat ir finansiškai, todėl prie naujų tinklų skaičius prisijungė daugiau kaip 80 proc. Vadinasi, tai pasiekti įmanoma, tiesiog reikia pasistengti“, - tvirtino Aplinkos ministerijos vadovas.
Ministras pabrėžė, kad tiems gyventojams, kurie netinkamai tvarko nuotekas, derėtų priminti, kad anksčiau ar vėliau jie sulauks aplinkosaugininkų vizitų ir baudų už aplinkos taršą. Gediminas Kazlauskas taip pat pažadėjo, kad kalbantis su Europos Komisija dėl galimų finansinių vandentvarkos projektų korekcijų bus atkreiptas dėmesys į objektyvias priežastis, kodėl prie naujų tinklų prisijungia mažiau gyventojų, nei tikėtasi. Tai emigracija, mažėjantis gyventojų skaičius ir t. t. Tokiu atveju galima tikėtis, kad finansinės korekcijos bus minimalios.
Aplinkos ministro atstovas spaudai Tomas Beržinskas
Papildoma informacija:
Šį mėnesį aplinkos ministras jau buvo susitikęs su Vilniaus regiono savivaldybių atstovais, kuriuos irgi ragino sparčiau dirbti diegiant biologiškai skaidžių atliekų sistemą šiame regione. Kiek anksčiau įvyko susitikimai su Kauno bei Utenos regiono savivaldybių atstovais.
Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemai sukurti Aplinkos ministerija yra paskirsčiusi 450 mln. litų ES Sanglaudos fondo paramos. Lėšos skirtos visai dešimčiai Lietuvoje veikiančių regioninių atliekų tvarkymo centrų.
Kai jie įgyvendins projektus, sąvartynus turėtų pasiekti vos trečdalis dabar susidarančių atliekų, iš esmės bus išspręsta ir nuo sąvartynų prieigų sklindančių nemalonių kvapų problema. Taip pat bus skatinamas individualus atliekų kompostavimas jų susidarymo vietoje, plėtojamas atskiras biologiškai skaidžių atliekų surinkimas, statomi rūšiavimo įrenginiai, atliekos bus perdirbamos, šio proceso metu bus išgaunama energija.
