Prezidentės vyriausioji patarėja ekonominės ir socialinės politikos klausimais Lina Antanavičienė teigė, kad susitikimo metu prezidentė aptarė ne tik įsisenėjusias viešųjų pirkimų srityje esančias problemas, bet ir šios dienos aktualijas.
„Ką tik paskelbtas korupcijos suvokimo indeksas signalizuoja, kad Lietuva jau kelerius metus įstrigusi toje pačioje vietoje. Norint atitikti aukščiausius skaidrumo standartus, būtina vengti politinio pasitikėjimo tarnautojų dalyvavimo komisijoje, priimant sprendimus dėl viešųjų pirkimų“, - sakė prezidentės vyriausioji patarėja.
Kaip patikino patarėja, prezidentė siūlys keisti VP įstatymą ir siūlys pataisą, uždraudžiančią politinio pasitikėjimo tarnautojams ir valstybės politikams dalyvauti VP komisijose.
VPT direktorė D. Vilytė po susitikimo teigė, kad Lietuva ES kontekste VP srityje susiduria su konkurencijos problemomis.
„Europos Komisijos švieslentėje, kurioje mes lyginamos su kitomis ES valstybėmis, Lietuva geltonuoja. Turime bėdų su keliais kriterijais. Vieni jų - ekonominio naudingumo taikymas VP ir tik vieno tiekėjo dalyvavimas“, - sakė D. Vilytė.
Pasak jos, su prezidente aptarta problema, kai įmonės, patekusios į nepatikimų tiekėjų arba melagių sąrašą, įsteigia antrines įmones ir toliau sėkmingai dalyvauja VP.
„Įstatymas numato galimybę, jei yra įrodymų, kad ta įmonė buvo įsteigta tuo tikslu, perkančiosioms organizacijoms leisti pašalinti tiekėją iš VP procedūrų. Tačiau praktikoje matome, kad šia galimybe perkančios organizacijos nesinaudoja“, - teigė VPT direktorė.
Kalbėdama apie siūlymus uždrausti politikams dalyvauti VP komisijoje, D. Vilytė teigė, kad Lietuvoje norėtųsi daugiau sveiko proto ir sąžinės, kai problemas būtų galima spręsti ne per draudimus, bet per pasitikėjimo struktūras.
„Tačiau pagrindas, kuriame mes dabar esame, toks, kad reikia labai aiškiai pasakyti, kas turi būti įstatyme, nes bandoma ieškoti įstatymų spragų, kaip galima būtų elgtis“, - pridūrė ji.
Viešuosius pirkimus Lietuvoje vykdo apie 4 tūkstančiai organizacijų. 2017 m. viešuosiuose pirkimuose įsigyjamų darbų, prekių ir paslaugų vertė siekė 4,7 mlrd. eurų, tai prilygsta 12 procentų tų metų šalies bendrojo vidaus produkto.
