Pasak profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko, jei jų reikalavimai nebus įgyvendinti, bus organizuojami protestai ir streikai.

„Kreipėmės į Vilniaus miesto savivaldybę prašydami duoti leidimą protesto akcijai rengti. Gal aš per anksti sakau, kad protesto akcija. Gali būti ir padėkos akcija.

Tie reikalavimai yra daugiausiai susiję su ekonomika, nes Vyriausybė atlaisvina tam tikrus varžus verslui, bet perkelia biudžeto formavimo problemas ant dirbančiųjų.

Kita dalis reikalavimų – dėl pavojaus, kylančio demokratijai Lietuvoje. Būtent dėl susirinkimų, streikų teisės ir dėl profesinių sąjungų atstovų persekiojimo. Paskutiniu metu mes tokią problemą pajautėme“, – sako profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas A. Černiauskas.

Profsąjungų atstovai pabrėžė, kad atskirų reikalavimų patenkinti neužtenka – būtinas kompleksinis problemų sprendimas, nes tik tai gali sumažinti trintį visuomenėje, įtampą tarp skirtingų visuomenės grupių.

Galimybių didinti MMA nemato

Premjeras Andrius Kubilius kol kas nemato galimybių tenkinti profsąjungų prašymą ir nuo kitų metų minimalią mėnesinę algą (MMA) didinti iki 1 tūkst. litų.

„Tai mes ir toliau su profsąjungomis, kaip žinote, pasiūlėme pasirašyti socialinį susitarimą. Manau, kad ir profesinės sąjungos, ir darbdaviai turi labai gerai įvertinti situaciją tiek Lietuvoje po to, kai Vyriausybė Lietuvos banko teikimu turėjo perimti SNORO banką, lygiai taip pat turi labai atidžiai vertinti situaciją euro zonoje“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė A. Kubilius.

Premjeras paragino atsižvelgti į Graikijos, Portugalijos, Italijos, Ispanijos įvykius, brangstančias šių valstybių skolinimosi palūkanas.

„Ir todėl negalime būti akli, nematyti tos situacijos, kuri, ir be mūsų vidaus problemų, gali būti iš tikrųjų pakankamai sudėtinga, žiūrint į kitus metus. Šioje vietoje politikavimui nėra vietos“, – aiškino Vyriausybės vadovas.

Premjeras neskubėjo palaikyti ir profsąjungų siūlomos progresinių mokesčių idėjos.

„Negalima išskirti vienų ekonomikos ir finansų aspektų, pavyzdžiui, minimalios algos, nematant visų kitų problemų – deficito, skolinimosi perspektyvų, euro zonos problemų, pasaulio ekonomikos problemų. Tikiu, kad visiems užteks lietuviškos išminties nedaryti klaidingų veiksmų ir pasiūlymų“, – kalbėjo A. Kubilius.

Opozicinės frakcijos ir profsąjungos pasirašys susitarimą

Tuo metu Seimo opozicinės frakcijos su profesinių sąjungų atstovais antradienį ketina pasirašyti susitarimą dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo nustatymo.

Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“, Socialdemokratų bei Darbo partijų frakcijų atstovų nuomone, minimalus atlyginimas turėtų būti ne mažesnis kaip 50 procentų esamo vidutinio atlyginimo, todėl būtina imtis veiksmų, kad būtų galima bent kiek padėti sunkiausiai besiverčiantiems Lietuvos piliečiams.

„Manome, kad toks platus politikų ir profsąjungų susitarimas, užtvirtintas parašais, yra labai svarbus žingsnis, ieškant dialogo tarp valdžios atstovų ir dirbančiųjų.

Jis reikš, kad susitarimą pasirašiusios politinės partijos taip pat laikosi nuomonės, jog minimalus mėnesinis darbo užmokestis negali būti žemesnis negu absoliuti skurdo riba, todėl visi privalome siekti bent jau pusės vidutinio atlyginimo“, – teigė frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis.

Pasirašyti šį susitarimą yra kviečiamos visos parlamentinės partijos bei profesinių sąjungų atstovai.

Lietuvos radijas
www.lvcom.eu