Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU), kaip jokia kita šalies aukštoji mokykla, labiausiai nukentėjo dėl 2009 metais įvykdytos aukštojo mokslo reformos. Dėl keliskart sumažinto valstybės finansuojamų vietų skaičiaus kai kuriose specialybėse pradėjo netgi trūkti studentų. Kaip sakė žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, studentų skaičius agronomijos, gyvulininkystės technologijų, melioracijos specialybėse sumažėjo kelis kartus. Pavyzdžiui, kelerius metus apskritai nebuvo norinčiųjų studijuoti gyvulininkystės technologijų.

Anot ministro, šį specialistų trūkumą žemės ūkio sektorius pajus artimiausioje ateityje. „Tenka apgailestauti, kad nuo 2009 m., pasikeitus Mokslo ir studijų įstatymui, sutriko ne tokių populiarių, bet valstybei labai reikalingų aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistų rengimas. Žemės ūkio studijų programos turėjo konkuruoti su daug populiaresnėmis teisės, ekonomikos, vadybos studijomis. Tokioje iškreiptoje konkurencinėje kovoje žemės ūkis buvo pasmerktas", - Aleksandro Stulginskio universitete vykusiame susitikime su žurnalistais sakė V. Jukna.

Palyginti 2008 m. valstybė apmokėdavo studijas 802 ASU žemės ūkio specialybių studentams, o jau 2009 m. įvedus vadinamąjį studentų krepšelį – tik 223, 2011 m. – vos 94.

Batalijos dėl žemės ūkio specialybių finansavimo

Kaip dėmesį atkreipė ministerijos vadovas, be kvalifikuotų specialistų žemės ūkio sektorius negali būti konkurencingas. „Sakome, kad gyvulių auginimas, melioracija yra prioritetas, tačiau be šios srities specialistų nebus vystymo ir gerų rezultatų", - sakė ministras.

Jau pernai Žemės ūkio ministerija žengė pirmuosius žingsnius žemės ūkio specialybes studijuojančių studentų skaičiaus padidėjimo link. Praėjusį pavasarį įvesta tvarka, kai dalį studijų išlaidų padengdavo būsimas darbdavys. Kaip pabrėžė V. Jukna, dauguma kaimo jaunimo, kuris dažniausiai renkasi žemės ūkio specialybes, turi žemesnius pažymius palyginti su miesto mokyklų absolventais ir dėl šios priežasties nepatenka į valstybės finansuojamas vietas. O mokėti už studijas tiesiog neįstengia. Iš dalies išspręsti šią problemą turėtų Žemės ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos skiriamas finansavimas didesnei studijų žemės ūkio specialybėse, kur trūksta specialistų, daliai padengti.

Po ilgų batalijų Vyriausybėje Žemės ūkio ministerijai pavyko pasiekti, kad jau nuo kitų akademinių metų valstybės finansuojamų pirmosios pakopos vietų skaičius ASU būtų padidintas iki 175. Nors planuota didinti iki 200, tačiau ir šį rezultatą ministras vadina nemažu laimėjimu. „Iš viso universitetinėms studijoms Lietuvoje yra skiriama 7500 valstybės finansuojamų vietų, o žemės ūkio programoms - tik 100 vietų", - kalbėjo ministras. Kaip pabrėžė, tokia situacija buvo itin skaudi, nes per krizę būtent žemės ūkis išgelbėjo mūsų šalį nuo dar didesnės recesijos.

Pokyčių akivaizdoje – naujos studijų kryptys

Šiuo metu ASU studijuoja 4500 studentų, dirba 400 darbuotojų. „Baigiame renovuoti visus universiteto pastatus. Atviros prieigos centre yra 53 modernios laboratorijos atitinkančios pasaulinius standartus. Mūsų mokslininkai galėjo rinktis jiems reikalingą įrangą iš katalogų", - kalbėjo ASU rektorius Antanas Maziliauskas ir pabrėžė, kad universitete dirbantys mokslininkai yra aukštos kvalifikacijos, todėl gali bendradarbiauti su geriausiais Europos ir pasaulio mokslininkais ir kartu įgyvendinti didelius projektus.

Prisitaikydamas prie šiuo metu žemės ūkio sektoriuje pokyčių bei atsižvelgdamas į Vyriausybės skiriamą prioritetinį dėmesį gyvulininkystei, ASU įvedė naujas studijų kryptis. Jau šiais metais studentams pasiūlyta sumanioji gyvulininkystė, pagrįsta šiuolaikinėmis išmaniosiomis technologijomis bei akvakultūra ir žuvininkystės technologijos. Turėtų būti įkurtas Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centras, kur tyrimus galės atlikti tiek studentai, tiek mokslininkai. Be to, planuojama statyti du parodų paviljonus. Šiuo metu ASU siūlo daugiau kaip 50 bakalauro ir magistrantūros studijų programų, dar 23 - anglų kalba ir net 18 - rusų kalba.

Abipusis bendradarbiavimas

Kaune veikianti aukštoji žemės ūkio mokykla gali pasigirti aktyviai įsisavinanti ES paramą. Nuo 2013 m. ASU panaudojo per 140 mln. litų europinės paramos pastatų statybai ir renovacijai, įrangai, žmogiškojo kapitalo ugdymui.

Dėl sėkmingos universiteto veiklos džiaugiasi ne tik studentai ir mokslininkai. Tuo naudojasi ir ūkininkai. ASU Bandymų stoties darbuotojų atliktų tyrimų rezultatai perduodami ūkininkams mokymų ir konferencijų metu, rengiant bendrus projektus. Kaip pabrėžė Bandymų stoties direktorius Rimantas Velička, galbūt ne visi ūkininkai ieško mokslininkų patarimų, tačiau džiugu, kad beveik kiekviename šalies rajone yra aktyvių, naujovėms atvirų ūkininkų, suprantančių mokslo reikšmę žemės ūkiui. Pastaruoju metu mokslininkas dag dėmesio skiria Lietuvos dirvožemio degradacijos problemai. „Pastebime Lietuvos dirvožemio požymių. Dalis dirvožemio yra degradavusi dėl auginamų kultūrų, todėl su didele viltimi žvelgiame į gyvulininkystės plėtrą, kuri šiuo metu yra prioritetinė žemės ūkyje: laukai gaus dagiau organinių trąšų, atsiras daugiau pievų su ilgamete žole, kuri didina dirvožemio derlingumą", - kalbėjo mokslininkas ir pridūrė, kad ūkininkai, investavę į žemės ūkio techniką, pamiršo, kad ir dirvožemiui reikia investicijų.

ASU mokslininkai ir studentai atlieka tyrimus ne tik žemės ūkio, bet ir biomedicinos, technologijų, socialinių mokslų srityse. Universitetas gali pasigirti turintis Bandymų stotį, kurios darbuotojai naudojasi naujausia įranga, bei mokslo naujoves ir bendradarbiavimo idėjas smulkiajam vietos verslui siūlantį Žemės ūkio mokslo ir technologijų parką.

Pavyzdžiui, ASU mokslininkų dėka viena vietos bendruomenė turi novatorišką džiovyklą, padėjusią pradėti žolininkystės verslą. Ką dar siūlo Aleksandro Stulginskio universitetas? Apie tai visi norintys galės sužinoti jau kovo 7-ąją - per artėjančią Atvirų durų dieną.

Ivona Klimaševska