„Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė Eltai teigė, kad tiek privatus sektorius, tiek ir valdžia euro zonos valstybėse priprato prie patogios nulinių palūkanų aplinkos, ir bus tikrai nelengva prisitaikyti prie naujų kylančių palūkanų.
„Natūralu, kad tai mažins apetitą kreditui. Vertinant Lietuvos ūkio ir tuo pačiu NT sektoriaus tendencijas, akivaizdu, kad verslo ciklo zenitas jau pasiektas, šiemet tikimės vangesnio vystymosi“, - Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.
Pasak analitikės, viena iš palūkanų normų kreivių atsiplėšimo nuo rekordinių žemumų yra besikeičianti kertinio euro zonos pinigų politikos stratego - Europos Centrinio banko (ECB) - komunikacija ir jos formuojami lūkesčiai rinkose.
„ECB pernai užbaigė neregėto masto kiekybinio skatinimo programą. Tai rinkoms siunčia žinutę, kad pinigų politika griežtėja ir kitas ECB žingsnis bus palūkanų normų didinimas. Tokie lūkesčiai veikia rinkų elgseną, finansų rinkų dalyviai juos įskaičiuoja jau dabar“, - teigė I. Genytė-Pikčienė.
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis mano, kad nors, remiantis Lietuvos banko statistika, 2017 m. spalį vidutinė metinė būsto palūkanų norma siekė 1,99 proc., o po metų - 2,24 proc., tai neturėtų stabdyti būsto rinkos.
„Kokio dydžio palūkanos būtų rimtas būsto rinkos stabdis - atsakyti labai sunku. Matyt, tokios, kurios viršytų 3 proc. Tad dabartinių palūkanų (...) nebūtų galima kaltinti darant įtaką būsto perkamumo rodikliams. Auganti šalies ekonomika, kylantys gyventojų atlyginimai, optimistinės gyventojų nuotaikos - tai esminiai veiksniai, kurie kartu su žemomis palūkanomis pastaraisiais metais stimuliavo ir augino šalies didmiesčių būsto rinką. Šie veiksniai niekur nedings bei darys teigiamą įtaką šalies NT rinkai ir šiais metais“, - prognozavo S. Vagonis.
Vis dėlto I. Genytė-Pikčienė mano, kad į šių metų atlyginimų augimo rodiklius reikėtų žiūrėti atsargiai ir nebepasitikėti iliuzija, kad tai tęsis be galo.
„Šis augimas nėra natūraliai sąlygotas rinkos, jį nemaža dalimi lems pernykštė mokesčių reforma ir valdžios sprendimai didinti atlyginimus viešajame sektoriuje bei kelti MMA. Išorinė makroekonominė aplinka Lietuvos vystymuisi šiemet mažiau palanki, neapibrėžtumo daugėja, tad būtina finansiškai ruoštis ne tokiems geriems laikams, kurie anksčiau ar vėliau vis tiek ateis“, - Eltai sakė analitikė.
Pasak S. Vagonio, vienintelis dalykas, kuris galėtų išbalansuoti būsto rinką - jei šiais metais pasaulį supurtytų kokia nors rimtesnė krizė, kuri turėtų ženklesnės įtakos ir mūsų šalies ekonomikai.
„Nėra kitų rimtesnių priežasčių, kodėl įsibėgėjusi rinka turėtų stoti ar gręžtis atgal. Tik blogiausia yra tai, kad apie pasaulines krizes kasmet yra kalbama, prognozuojama, perspėjama, tačiau jos arba vis neateina, arba ateina netikėtai, nelauktai ir smogia skausmingai.
Tai šiek tiek primena pasakėčią apie piemenį, kuris gąsdindavo kaimo žmones vilku, tačiau kai vilkas iš tiesų pasirodė, žmonės jau į piemens pagalbos šauksmą nesureagavo. Panašiai ir su krizėmis. Neišsipildžiusios krizių prognozės šiek tiek užliūliuoja žmones“, - Eltai teigė S. Vagonis.
Ekspertas mano, kad geriausia būstą pirkti tada, kai jo tikrai reikia ir randamas poreikius atitinkantis būstas. Jo nuomone, pirkti jį vien iš noro „pagauti“ kuo patrauklesnę kainą arba atvirkščiai - nepirkti sau labai tinkamo būsto, nes norisi palaukti, kol nukris kainos, - nėra teisingas sprendimas, nes retas NT ekspertas gali nuspėti kainų svyravimus.
„Jei rinka daugiau ar mažiau stabili - vargu ar reikia bandyti išlošti 3 ar 7 proc. turto kainos perkant sau ne itin patinkantį būstą. Vis tiek dažniausiai tokia investicija daroma ilgam, o jame teks ilgai gyventi - ir išgyventi galbūt ne vieną ekonominį ciklą. Geriau gyventi būste, kuriame iš tiesų miela ir jauku gyventi.
Dabartinis metas pirkti būstą - tinkamas. Kaip ir tinkamas metas buvo ir 2 ar 5 metus atgal. Nelabai tinkamas būtų tik tuo atveju, jei matytumėte, kad šalį apėmė arba tuoj apims rimta krizė“, - pridūrė S. Vagonis.
