Skaičiuoklė pritaikyta tik tiems vartotojams, kurie dar nėra sulaukę pensinio amžiaus bei negauna išankstinės senatvės pensijos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, kad ši skaičiuoklė yra vienas instrumentų, kuris turėtų padėti apsispręsti dėl pensijos kaupimo būdo.
„Sukurti skaičiuoklę yra didžiulis intelektinis ir kompetencinis darbas. (...) Jos pagrindinis tikslas - padėti gyventojams tinkamai apsispręsti, ar kaupti antroje pakopoje, ar ne. Svarbu, kad dalyviai naudotųsi šiuo įrankiu, nes apsisprendimas yra ilgalaikis. Tvarūs rezultatai yra galimi tik tada, kai taupoma ilgalaikėje perspektyvoje, todėl prieš darydami sprendimą turime pasverti visus už ir prieš“, - teigė L. Kukuraitis.
Pasak ministro, ši skaičiuoklė padaryta remiantis neigiamomis demografinėmis prognozėmis.
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas mano, kad ši skaičiuoklė yra žingsnis į priekį sudėtingoje pensijų sistemoje.
„Šiuo metu skaičiuoklėje parengtos prielaidos dėl investicijų grąžų yra labai konservatyvios, mažesnės net už istorinius vidurkius.
Kaupiantiesiems tai yra geras instrumentas, nepaisant to, kad pati reforma mums, kaip kaupiantiesiems, nelabai patinka, nes pensijų sistema yra dažnai keičiama. Vis dėlto turime tai, ką turime, nors kaupiantiesiems ir yra sunku pasirinkti. Manome, kad ši skaičiuoklė yra žingsnis į priekį“, - sakė M. Kalesinkas.
Apskaičiuojama senatvės pensija ir išmokos gali būti ir didesnės, ir mažesnės. Ji taip pat priklauso nuo susiklosčiusių ekonominių, demografinių ar teisinių aplinkybių. Pavyzdžiui, pasikeitus demografinei padėčiai (dirbančiųjų ir pensininkų santykiui) gali keistis pensijos ir darbo užmokesčio santykis.
Pensinio amžiaus sulaukę asmenys ar asmenys, gaunantys išankstinę pensiją, kurie dar nėra gavę išmokų iš pensijų kaupimo bendrovėje sukauptų lėšų, asmenys, gaunantys neperskaičiuotą neįgalumo pensiją, dėl tikslesnės informacijos, kaip keistųsi jų senatvės pensijos dydis priėmus sprendimą toliau nedalyvauti pensijų kaupime, turėtų kreiptis į „Sodrą“.
Skaičiuoklę parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Sodros“, Lietuvos banko, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos bei Pensijų fondų dalyvių asociacijos ekspertai.
ELTA primena, kad nuo sausio 1 d. įsigaliojo pensijų kaupimo sistemos pertvarka. Visi dalyvaujantys pensijų kaupimo sistemoje mokės įmokas nuo savo darbo užmokesčio, o nenorintieji dalyvauti sistemoje turi teisę per pusę metų kaupimo atsisakyti.
Jeigu gyventojas iki sausio į pensijų fondus mokėjo tik „Sodros“ įmokas ir lėšų nuo savo darbo užmokesčio nepridėjo (2+0+0), tuomet nuo sausio į fondą bus pervedama 1,8 proc. šio gyventojo darbo užmokesčio. Įmoka kasmet laipsniškai didės, kol pasieks 3 proc., pranešė „Sodra“. Iš valstybės biudžeto už šiuos asmenis mokamos pensijų kaupimo įmokos dydis kasmet laipsniškai didės: nuo 0,3 proc. šiais metais iki 1,5 proc. 2023 m. ir vėliau.
Jeigu gyventojas iki sausio į pensijų fondus prisidėjo ir lėšomis nuo savo darbo užmokesčio (2+2+2), tuomet į fondą bus pervedama 3 proc. jo darbo užmokesčio. Iš valstybės biudžeto už juos bus pervedama papildomai 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio dydžio įmoka.
Jeigu šie gyventojai norėtų kaupime nebedalyvauti, jie turėtų apie tai informuoti savo kaupimo bendrovę iki birželio 30 d. Įmokų pervedimas stabdomas nuo to mėnesio, kai įsigalioja kaupimo bendrovei pateiktas prašymas.
Gyventojai, kurie iki šiol kaupime nedalyvavo ir yra jaunesni nei 40 metų, bus automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą. Šie gyventojai įtraukiami, jeigu jie sausio 2 dieną buvo Lietuvos gyventojai, turi darbą ar vykdo bet kurią savarankišką veiklą. Į kaupimą taip pat įtraukiami tie gyventojai, kurie dalyvavimą kaupime sustabdė 2013 m. nepriklausomai nuo jų amžiaus.
Į kaupimą įtraukti gyventojai gali atsisakyti dalyvauti kaupime. Jie apie tai turėtų informuoti „Sodrą“, prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir iki birželio 30 d. pateikę atitinkamą prašymą.
