„Didžioji dalis Lietuvos pensijų fondų dalyvių savo santaupas laiko minimaliai svyruojančiuose ir subalansuotuose fonduose, kuriems praėjusių metų rezultatas ilgalaikės įtakos nepadarys. Per visą 15 metų pensijų fondų veiklos istoriją 2018-ieji tėra trečiasis kartas po 2008 ir 2011 metų, kai fondų investicinis prieaugis nepadidėjo, tuo tarpu vidutinė istorinė viso laikotarpio sistemos grąža po visų atskaitymų sudaro apie 4,2 proc. Taigi, net ir didžiosios 2008 metų ekonominės krizės poveikis per ilgąjį laikotarpį buvo „atidirbtas“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Pasak jo, tokiuose ilgalaikio finansavimo instrumentuose kaip visą darbingą laikotarpį trunkantis kaupimas nuosavai pensijai, reikšmingas yra bendras galutinis rezultatas. Per tiek laiko kiekvienas žmogus, kaupia jis pensijai ar ne, neišvengiamai išgyvena ne vieną ekonominį ciklą, todėl 2018 metų rezultatą LIPFA nariai vertina santūriai teigiamai.

Konservatyvios investavimo pakraipos pensijų fondų rezultatas pernai buvo -0,4 proc., investuojančių į akcijas sudaro -6,3 proc.

„2018-ieji rinkoms netapo lengvo pasivaikščiojimo metais. Pasaulio akcijų kainų dinamiką atspindintis Pasaulio akcijų indeksas (angl. MSCI All Countries World Index IMI) per praėjusius metus smuko 5,6 proc. – tai tik parodo, jog Lietuvos pensijų fondai judėjo labai panašiai ir atspindėjo nervingas akcijų rinkų reakcijas“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Jo teigimu, beveik dešimtmetį kilusių rinkų augimas natūraliai prislopo, prie to prisidėjo ir tam tikras neapibrėžtumas supervalstybių santykiuose: aštresnė JAV užsienio politika prekybos srityje su Kinija, Europos laukiantis išbandymas Brexit‘u bei kraštutinių pažiūrų politikų atėjimas į valdžią skirtingose šalyse, taip pat – palūkanų kėlimas, jos augo, tačiau dar nepasiekė prieš 2008 metų krizę buvusio lygio.

LIPFA vadovo teigimu, akcijų pigimas kaip tik leidžia jų įsigyti žemesne kaina, todėl svarbu išnaudoti šį laikotarpį, kad periodinės pensijos kaupimo įmokos ateityje leistų užtikrinti didesnę investicijų grąžą.

Nuo 2019 metų sausio 1 dienos startavo nauji gyvenimo ciklo pensijų fondai, kurių investavimo strategijos keisis kartu su klientų amžiumi. Laikui bėgant juose rizikingų investicijų dalis mažės, o konservatyvių – augs, skelbiama pranešime spaudai. Todėl pensijų fondai bus dar labiau pritaikyti atlaikyti rinkų svyravimus.

2018 m. trečio ketv. Lietuvos banko duomenys rodo, kad dauguma II pakopos dalyvių vengia kraštutinių pasirinkimų ir yra linkę į saugius sprendimus – mišrius akcijų ir obligacijų fondus yra pasirinkę keturi penktadaliai klientų.