LVAT nutarė, kad baigiantis 2013-iesiems Kauno savivaldybės prašymą dėl galimo bylinėjimosi atmetęs Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) nebuvo teisus, nuspręsdamas, kad nėra ginčo tarp savivaldybės bei Susisiekimo ministerijos, atsisakiusios atlikti prašomus veiksmus.
"Kauno miesto savivaldybė, siekusi gauti lėšų Panemunės tilto per Nemuną statybai, iš esmės nesutinka su susisiekimo ministro 2013 metų spalio 16 dienos įsakymu, nes į juo patvirtintą svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių tikslinio finansavimo 2013 metų sąrašą neįtrauktas šis Kauno miesto savivaldybės objektas ir nepaskirtas finansavimas. Taigi tarp šalių yra kilęs ginčas", - pripažino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Jis vasarį panaikino 2013 m. gruodį priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir nurodė, kad žemesnės instancijos teismas Kauno miesto savivaldybės skundą privalo nagrinėti iš naujo.
Naujienų agentūra ELTA antradienį paprašė Kauno miesto merą Andrių Kupčinską pakomentuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą bei atsakyti į keletą klausimų: kaip toliau elgsis savivaldybė, ar tenkinsis Vyriausybės suteikta galimybe daugiau skolintis lėšų ir jomis atsiskaitinės su kiek daugiau nei 100 mln. Lt kainuojantį Panemunės tilto tiesybos projektą vykdančia „Kauno tiltų" bendrove, ar toliau bylinėsis su Susisiekimo ministerija, kad ši perimtų ženklią dalį tilto statybos kaštų?
„Skolinimosi limito padidinimas Kauno miesto savivaldybei, žinoma, yra naudingas, tačiau ne kas kitas, o pati savivaldybė turės grąžinti tai, ką pasiskolina ar pasiskolins. Be to, miestas tikrai negali vien tik Panemunės tiltui, kurį tikėtasi pabaigti jau pernai vasarą, panaudoti visų pasiskolintų lėšų. Nes pinigų savivaldybei reikia ir europiniams projektams kofinansuoti.
Susisiekimo ministerijos pozicija mūsų netenkina, ir logiška, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priėmęs atitinkamą sprendimą, atvėrė mums kelius bylinėtis, nors, atvirai pasakius, būtų galima to išvengti.
Tačiau turiu pastebėti, kad Kauno savivaldybė savo ieškinį grindžia objektyviais faktais, ir tikimės, mums pavyks įrodyti, kad jis teisingas. Pasistengsime ministerijai įrodyti, kad šis tiltas yra svarbus ne tik Kauno transporto infrastruktūrai. Atstatytu Panemunės tiltu, neabejotinai, naudosis (kaip naudojosi senuoju tiltu) ir Kauno bei gretimų rajonų gyventojai, tad ir ministerijos pareiga pasirūpinti, kad šio tilto statyba nesutriktų", - teigė Eltai Kauno miesto meras.
Kauno miesto mero A. Kupčinsko patikinimu, nesikeičia planai tiltą atverti pėsčiųjų ir transporto eismui 2015 metų pabaigoje. Tie planai buvo priminti ir šalies Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui, kai šis viešėdamas Kaune, apsilankė Panemunės tilto statybvietėje. Premjeras pažadėjo padėti kauniečiams ieškoti konstruktyvaus sprendimo dėl šio projekto finansavimo.
Tad, anot Kauno mero, sveiko proto ribose bus ieškoma bendro sprendimo. Kad Susisiekimo ministerija perimtų dalį Panemunės tilto statybos finansavimo naštos iš savivaldybės, kuri bene vienintelė iš Lietuvos savivaldybių priversta tik pati rūpintis nauju tiltu per mūsų šalies upių tėvą Nemuną.
Bendras sprendimas turėtų užtikrinti, kad tas finansavimas būtų nuoseklus, garantuotas, ir tilto tiesėjams neprireiktų ištisus mėnesius dirbti savais kaštais, laukiant, kol su jais bus atsiskaityta už darbus bei sunaudotas medžiagas. Svarbiausia, kad naujas, 4 eilių tiltas kuo greičiau pradėtų tarnauti jo vis laukiantiems žmonėms, jau ne vienus metus turinčius dėl susisiekimo kęsti nemažai nepatogumų.
