Šis komitetas nusprendė prašyti Finansų ministerijos ir Lietuvos banko ne rečiau kaip kartą per mėnesį teikti informaciją komitetui apie visuomenės ir jos tikslinių vartotojų grupių informavimo apie euro įvedimą bei atitinkamos komunikacijos strategijos įgyvendinimo rezultatus.

"Valdžios institucijų, taip pat Seimo užduotis - išsklaidyti prietarus ir neigiamas išankstines nuostatas apie eurą visuomenėje. Turime įtikinti Lietuvos gyventojus, kad euras bus labai naudingas jiems ir visai valstybės ekonomikai per išaugsiančias užsienio investicijas, padidėsiantį šalies eksportą ir pagerėsiančias skolinimosi sąlygas, o atitinkamai ir per naujų darbo vietų sukūrimą, nedarbo mažėjimą ir didesnes žmonių pajamas", - įsitikinęs Seimo Pirmininko pavaduotojas, ERK pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Jo tvirtinimu, "Estijos, kuri eurą įvedė 2011 metais, ir Latvijos, kurioje bendra Europos Sąjungos valiuta pradėjo cirkuliuoti šiais metais, patirtis aiškiai rodo, kad euras daugeliu atvejų niekuo dėtas dėl kainų kilimo, kurio taip baiminasi Lietuvos gyventojai. Nuo 2011-ųjų visose trijose Baltijos valstybėse infliacijos lygis išlieka labai panašus. Įvedus eurą, Estijos ekonomika pradėjo sparčiausiai augti visoje ES, tapo patrauklesnė užsienio investuotojams. Panašių rezultatų tikimasi ir iš Latvijos".

ERK ypač pabrėžė būtinybę užtikrinti savalaikį, suprantamą ir skaidrų informacijos sklaidos procesą tam, kad Lietuvos piliečiai galėtų tinkamai pasirengti euro įvedimui ir būtų apsaugoti vartotojų interesai.

"Seimui būtina nuolat ir efektyviai dalyvauti euro įvedimo pasirengimo ir įvedimo procesuose tam, kad būtų užtikrinta šio proceso politinė priežiūra ir kontrolė", - teigiama ERK sprendime.