„Patvirtinu, kad šiandien išsiuntėme paraišką kontinentinės Europos regioninei grupei į Baltijos šalis išplėsti Europos perdavimo sistemų sinchroninę erdvę“, – BNS teigė PSE atstovė Beata Jarosz-Dziekanowska (Jaroš-Dziekanovska).
Lenkijos PSE yra ENTSO-E kontinentinės Europos regioninės grupės narė ir turi teisę pateikti tokią paraišką. Baltijos šalys tokios teisės neturi, todėl Lietuvos „Litgrid“, Latvijos AST ir Estijos „Elering“ trečiadienį dėl to kreipėsi į PSE.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad ENTSO-E sprendimo tikimasi maždaug po pusės metų – tai ypač trumpas laikas paprastai ilgiau trunkančiam procesui.
„Pateikus paraišką, įsijungs vidinės ENTSO-E procedūros – mes siekiame, jog techninių sąlygų katalogas būtų parengtas 2019 metų pavasarį (...) Turime labai aiškų įsipareigojimą iš ENTSO-E pusės šias technines sąlygas išduoti tikrai operatyviai. (...) Tai vadinčiau netgi pozityviu precedentu, dažniausiai toks procesas užtrunka pakankamai ilgai“, – ketvirtadienį BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė praėjusį penktadienį Briuselyje pritarė techniniam sinchronizavimo scenarijui. Paraiška ENTSO-E dėl kontinentinės Europos elektros sistemos sinchroninės zonos išplėtimo turi būti pateikta per savaitę nuo BEMIP sprendimo.
Pagal patvirtintą scenarijų sinchronizavimas vyks per jau veikiančią „LitPol Link“ jungtį ir naują jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos, bei hidroelektrinėse trijose Baltijos šalyse įrengtus sinchroninius kompensatorius. Jų skaičius, BNS žiniomis, svyruotų nuo 4 iki 9, vieno įrenginio kaina siektų apie 25 mln. eurų, o bendri operaciniai kaštai, priklausomai nuo įrenginių skaičiaus, – nuo 400 mln. iki 4 mln. eurų.
Iki spalio 11 dienos „Litgrid“, AST ir „Elering“ pateiks bendrą paraišką CEF (angl. Connecting Europe Facility) dėl projekto pirmojo etapo finansavimo – apie 432,5 mln. eurų.
Įvertinus papildomus techninius sprendinius – kompensatorių įrengimą bei kitus darbus, – neoficialiais duomenimis, projekto vertė siektų apie 1,4 mlrd. eurų. Tikimasi, kad Europos Sąjunga skirs 75 proc. lėšų.
Birželio pabaigoje Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Komisija (EK) pasirašė politinį susitarimą dėl sinchronizavimo projekto, kurį numatoma baigti 2025 metais.
Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
