Signataras taip pat siūlo euro įvedimui sukauptas lėšas (1,29 mlrd. litų ar daugiau) skirti per krizę nesumokėtoms pensijoms kompensuoti, kultūros darbuotojų ir bibliotekininkų darbo užmokesčiui padidinti, sumažintam vidaus reikalų sistemos finansavimui atstatyti.
Antradienį spaudos konferencijoje Seime Z. Vaišvila priekaištavo valdžiai, kuri, anot jo, dėl euro įvedimo aukoja net pensininkų ir kultūros, vidaus reikalų darbuotojų interesus - "turi, bet nemoka jiems sukauptus 1,29 mlrd. litų".
"Finansų ministerijos prisipažinimu, Briuselis neleidžia šių lėšų naudoti ne euro įvedimo poreikiams. Tai ne tik amoralu. Forsuotai vykdomas Lietuvos pardavimas. Neatsako valdžia, kodėl euro neįsiveda Jungtinė Karalystė, Švedija, Danija Lenkija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Kroatija, kodėl nederina veiksmų su šiomis šalimis? Neturi, ką atsakyti, nes tik klusniai ir paslapčiomis vykdo ES euro biurokratų nurodymus, neklausia juos rinkusių Lietuvos piliečių nuomonės",- apgailestavo Kovo 11 -osios Akto signataras Z. Vaišvila.
Sausio 23 d. Seimas po pateikimo pritarė Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projektui. Priėmus šį įstatymą ir jį lydinčius poįstatyminius aktus, bus sukurtas teisinis pagrindas eurui įsivesti, primena ELTA.
Už Finansų ministro Rimanto Šadžiaus pateiktą projektą balsavo 103 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 2 parlamentarai.
Vyriausybei pasiūlius įstatymą nagrinėti skubos tvarka, jis toliau bus svarstomas pagrindiniame Biudžeto ir finansų komitete ir papildomame Audito komitete. Apsvarsčius siūlomą įstatymo projektą komitetuose, į Seimo plenarinį posėdį jis turėtų sugrįžti pavasario sesijoje.
Seimas taip pat po pateikimo pritarė lydintiesiems Lietuvos banko įstatymo ir kitų įstatymų keitimo projektams.
Lietuva siekia įsivesti eurą nuo 2015 metų sausio 1 d.
